Mokinio parašyta pastraipa. Labai domina Jūsų nuomonė.
Ar žmogaus orumas ir garbingumas vis dar vertybė?
Tamsiame Vilniaus fone stovi vyras – Lietuvos poetas, gydytojas, XIX a. šviesuolis. Tai V. Kudirka. Akmens pavidalu jis žvelgia į mūsų kartą, lyg norėdamas priminti, ką reiškia gyventi oriai ir garbingai, pasirenkant tinkamą gyvenimo kelią. Šių dienų žmogus vis dažniau susiduria su klaidžiomis gyvenimo sankryžomis, keliauja „prieš srovę“. Sakoma, jog reikia eiti „Vien takais dorybės“, tačiau kaip tą kelią reikia rasti? Apmaudu, nes ši problema aktuali ne tik XXI a. žmogui, gyvenimo kelio ieško ir Renesanso epochos žmogus. Asmuo, praradęs prieglobstį ir šaknis, atsiduria vienas prieš pasaulį, kurio bijo, nekenčia, kuriam yra abejingas. Pilko ir kasdieniško, praradusio orumą ir garbingumą žmogaus tragediją aprašo garsiausias pasaulio dramaturgas V. Šekspyras. Filosofinėje dramoje „Hamletas“ vaizduojamas Danijos princas, atsidūręs kryžkelėje. Jį apima bejėgiškumas, neviltis, jis nugrimzta į gilius apmąstymus. Mąstydamas, ar išsaugoti orumą, savigarbą („Būti ar nebūti“) Hamletas subręsta, įgyja jėgų veikti, atrodo, jog įstoja į savo gyvenimo vėžes. Autorius išryškina dvejonių, sielvarto, nežinomybės kupiną herojaus gyvenimą, verčia mąstyti apie žmogaus paskirtį Žemėje. V Šekspyro klausimai provokuoja ir XXI a. žmogų, skatina jį rinktis – išlikti doru, garbingu, oriu, ar pasirinkti kitą šio pasirinkimo pusę – pasiduoti likimui, aplinkybėms. Tikiuosi, jog hamletiškas žmogus pasirinks vertybes ir įrodys, jog jos veda žmogų į geresnį rytojų.
Julius G., IV g kl.
