Pirmiausia sveikinu mielus Kolegas su mažyte pergale – aktyvus ir dalykiškas programų komentavimas UPC puslapyje jau davė pirmuosius vaisius – programos rengėjų grupė bus keičiama, programa koreguojama.
Dabar ateina naujas etapas – ŠMM ir UPC specialistai susitiks su savivaldybių atstovais.
Dalinkimės įspūdžiais! Pravers ir pirmųjų susitikimų patirtis, nes kai kur viskas vyks kiek vėliau, pavyzdžiui, Marijampolėje – ateinantį ketvirtadienį.
@laurelija
O kas buvo kalbėta apie dabartinių dvyliktokų įskaitą? Mes nieko nežinome, nieko negirdėjome, manome, kad viskas bus kaip pernai…
Gerbiama Aurelija, ne taip ir dažnai rašau komentarus, kaip Jūs kažkodėl pastebite. Dalyvauju šioje svetainėje, nes ji yra gyva – galima diskutuoti ir dalintis medžiaga. Jei rašau nuomonę, tai rašau savo nuomonę ir niekam jos neprimetu-nesivadovauju dokumentais, o savo emocijomis, kurios nėra blogos – o tik padėkojimas už suteiktą informaciją. Manau, tai nėra blogai. O dėl įskaitos, kuri buvo įvardinta kaip viešojo kalbėjimo įskaita, terminą paėmiau iš gerbiamo kolegos Arūno Dagio pastebėjimų. Jei Jūs žinote ką nors daugiau apie įskaitos pasikeitimus ir dirbate su kitataučiais, tai gal ir turėtumėte kitus informuoti, o nesidžiaugti dėl tokios įskaitos, kuri nieko neduoda. Gailite vaikų, kurių gailime, užjaučiame, o jie savo jėgų neatiduoda. Atsiprašau už savo emocijas. Suteikite daugiau informacijos kitakalbių mokytojams, kad nereikėtų ieškoti žinių kitur.@laurelija
Kalbėjau apie nelietuviškas mokyklas – per programos projekto pristatymą pirmą sykį išgirdome, kad ji jau šiais metais bus tokia, kaip ir lietuviškų mokyklų. @Petras Gedvilas
Tai kaip bus su nelietuvių mokinių kalbėjimo įskaita šiais metais?kas nors gali tiksliai pasakyt?Būsiu dėkinga.
Mūsų dvyliktokams niekas nesikeičia…
Tiesa, konf. N.Poderienė minėjo, kad pasirodys ir vertinimo normos – pakaitalas senajai ŠMM ruoštai (neprisimenu išl. metų, geltonos spalvos) knygelei…
Dar pakvietė visus dalyvauti baig. konferencijoje, kuri vyks Vilniuje gruodžio 4-5 d. UPC (gal nesikeis data?). Pirma diena bus sk. programos turiniui, o antra – egzamino. Taigi procesas „vyksta”…
Marijampolėje programų aptarimas buvo „įdomus” – sugadinome Nidos&co surežisuotą spektaklį, kadangi iš kolegų jau žinojome, kaip bus „vaidinama”. Diskutuoti buvo pasiūlyta apie autorių sąrašą, iš pradžių ant šito kabliuko užkibo keletas mokytojų, Vilija Dailidienė net perėjo į puolimą klausdama: „Ką manote apie S.Gedą”. Pakėliau ranką ir pasakiau: „Kai giljotinuojama galva, apie šukuoseną nekalbama. Visai tas pats, kokie tie autoriai, jei programa ydinga iš esmės…” Gaila, kad kiti rajonai suvažiavo tik savęs parodyti. Moteriškė, Nidai paprašius pristačiusi grupės darbą, pasirodo, „negirdėjo” nė vieno programos trūkumo.
Ir dar – išaiškėjo labai negražus dalykas – Marijampolės lituanistai apsvarstę programos projektą jam nepritarė iš esmės, dėl pačios koncepcijos; užpildę visus popierius išsiuntėme juos į UPC, kaip ir buvo liepta, Tačiau, kaip teigia Nida Poderienė, ji (ŠMM) jokio nepritarimo nėra mačiusi, visi tik pritaria. Štai jums ir pirmasis detektyvas – reikia išsiaiškinti, kuriame punkte Marijampolės lituanistų raštas „prapuolė”. Arba kas nors meluoja…
Na, o dabar asmeninė replika Romui: ar dabar jau supratote, kaip lituanistai nutildomi? Matėte, kokio pobūdžio replikomis svaidėsi Nida Jūratės Slavinienės ir mano adresu? Beje, tie ASMENINIAI kaltinimai buvo iš piršto laužti, visiška nesąmonė – tai tik bandymas gaišinti laiką ir nesvarstyti esminių dalykų, kol mes gintume savo garbę. Šį kartą mes savo garbę paaukojome tiesos ir teisingumo vardan. O apginsime kitaip ir kitoje vietoje – visi pokalbiai įrašyti į diktofoną :).
Mūsų konf. metu nuskambėjusi replika : reikia mirti, kad būtum skaitomas (dėl M.Martinaičio pakeitimo Geda)… Beje, grupėje buvo ir „moderatorių patikėtinė”, prieš kameras išdėsčiusi ne prieš tai vykusios diskusijos dalyvių nuomonę, o pritarimą rengėjams. Žinoma, sugebėjo net nukultūrinti tai, kas priklauso istorijai, sakydama, kad „nieko NEIŠMESIME: nei Donelaičio(apie tai grupėje išvis niekas nekalbėjo), nei…”. Išmetamos TIK ŠIUKŠLĖS…
Refleksija pasibaigus Vidurinio ugdymo programos
pristatymui Vilniaus A. Kulviečio mokykloje
Mes, Vilniaus miesto lietuvių kalbos (valstybinės) mokytojų metodinis būrelis ir į kvietimą aptarti lietuvių kalbos vidurinio ugdymo programos projekto atsiliepę penkių Vilniaus miesto nelietuviškų mokyklų mokytojai, savo argumentuotą nepritarimą dėl lietuvių kalbos programos projekto jau esame išsakę ir išsiuntę rengėjoms bei paskelbę valstybinės lietuvių kalbos svetainėje (valstybinek.puslapiai.lt).
Tikėdamosi išgirsti atsakymus į daugelį iškilusių klausimų ir būti išgirstos dalyvavome programos projekto pristatyme, vykusiame 2010 m. spalio 25 d. A. Kulviečio mokykloje. Akivaizdu, jog autoriai įdėjo daug darbo, todėl suprantame ir jų pastangas bei norą įtikinti, kad programa yra gera ir tinkama ne tik gimtakalbiams, bet ir nelietuviškų mokyklų mokiniams. Deja, ir toliau liekame prie savo jau išsakytos nuomonės, jog tokiai programai, kokia yra dabar, mes nepritariame, o savo jau paskelbtą aptarimo dokumentą dar norėtume papildyti šiais aspektais:
• Sutinkame su darbo grupės išsakytomis mintimis, jog lietuvių kalbos egzaminas turi išlikti privalomas, kad būtų ir MBE, ir VBE, ir pakartotinė sesija. Per susitikimą buvo kalbama ir apie tai, kokios galėtų būti egzamino užduotys. Pavyzdžiui, kad skaitomo teksto suvokimo užduotyje gali būti pateiktos prozos, publicistikos ar net poezijos ištraukos. Po jomis būtų klausimai – tarsi kažkoks tarpinis variantas tarp teksto suvokimo ir interpretacijos. Suabejojome dėl tokių klausimų objektyvumo.
• Kita vertus, išgirdome griežtą pasakymą, jog tokio tipo užduotyse privalo būti tikrinamas ir mokinio raštingumas. Su tuo nenorėtume sutikti, nes tuomet negimtakalbiams taškai nebūtų skiriami ne todėl, kad nesuvokė teksto ir neteisingai atsakė, o būtent dėl raiškos ir raštingumo.
• Visiškai nauja mūsų mokiniams ir mokytojams bus tai, jog ketinama grįžti prie kažkada buvusio literatūrinio rašinio. Mes iki šiol mokėme samprotavimo, polemikos, nes esame įsitikinusios, kad tai šių dienų žmogui reikalingiau nei literatūrinis rašinys.
• Vienodas gimtakalbių ir negimtakalbių egzamino atlikties vertinimas, mūsų akimis, apskritai yra ir neteisingas, ir neteisėtas (priežastis mes jau esame išdėsčiusios anksčiau).
• Taigi lieka pakankamai daug neaiškių dalykų, o svarbiausia – šalia programos norėtųsi matyti ir aiškią 2013 m. vienodo lietuvių kalbos egzamino viziją.
• Pritariame per bendrąjį pristatymą išsakytoms UPC direktoriaus pavaduotojo P. Gudyno mintims, kad dėl pasikeitusių visuomenės poreikių reikia kitokios ugdymo kokybės, todėl ir vidurinio ugdymo programos privalo keistis. Sutinkame, kad privalu galvoti apie mokinį, kurį kiekvieno dalyko programa padėtų parengti šiandienos ir ateities gyvenimui. Juk galvojant apie tai, kokių ir kaip suteikti mokiniui bendrųjų ir dalykinių kompetencijų, buvo rengiamos pagrindinio ugdymo bendrosios programos. Prie jų labai gražiai turėtų derėti ir vidurinis ugdymas, tačiau to kol kas pristatytoje programoje mums įžvelgti nepavyko.
• Suprantame rengėjų, ypač dirbančių su gabiausiais ir motyvuotais Vilniaus mokiniais, norą su literatūra mokinius supažindinti kuo plačiau ir giliau. Sutinkame, kad kiekvienas programos autorius ir svarbus, ir įdomus. Tačiau negimtakalbiams per dvejus metus susipažinti su programoje išvardytais autoriais, epochomis, kultūriniais ir istoriniais kūrinių kontekstais, perskaityti ir panagrinėti kūrinius, padiskutuoti, pasirengti rašiniams, juos rašyti, tobulinti, redaguoti nerealu ir neįgyvendinama. Nepamirškime, kad šiems mokiniams norint suprasti kai kuriuos tekstus reikės dar daug papildomų paruošiamųjų pratybų.
• Daugeliui dirbančiųjų tautinių mažumų mokyklose aišku ir savaime suprantama, jog negimtakalbių mokinių gramatinę nuovoką būtina tobulinti nuolat, o šios programos rengėjų tik numatomas (dar nė neparengtas) lietuvių kalbos modulis.
• Per programos pristatymą rengėjai prašė teikti siūlymus. Nelietuviškų mokyklų mokiniams reikia praktiškai visko: rašybos, skyrybos, vardažodžių vartojimo, kalbos kultūros ir kt. dalykų, nes iki 11 klasės mokiniai kalbos, kaip sistemos, nesimoko. Paradoksalu, bet mums antrino ir lietuviškų mokyklų mokytojai, kad ir jiems labai reikia kalbos modulių, tai ką jau bekalbėti apie negimtakalbius.
• Gaila, kad programoje mažai dėmesio skiriama negrožinio teksto suvokimo gebėjimams ugdyti.
Manytume, kad publicistiniai tekstai turi išlikti svarbūs.
• Anot p. N. Poderienės, programos kūrėjai įsivaizduoja, ką geba nelietuviškų mokyklų mokinys, nes yra bendravusi, mačiusi kai kurių darbus per 2010 m. vykusią šalies olimpiadą. Manome, kad keli patys geriausi mokiniai tikrai neatspindi visų šalies nelietuviškų mokyklų realios situacijos, tad suvienodintą programą derėtų įgyvendinti tik atlikus išsamius tyrimus ir bandymus.
• Mums, pristatyme dalyvavusioms Vilniaus miesto lietuvių kalbos (valstybinės) mokytojoms, buvo nauja ir netikėta tai, kad šiais mokslo metais nelietuviškų mokyklų 12-okų laukia kitokia kalbėjimo įskaita nei skelbiama NEC dokumentuose. Buvo pasakyta, kad viešojo kalbėjimo temas mokyklos gaus sausio mėnesį ir mokiniai pasiruošti suspės. Manome, kad taip elgtis ir nepagarbu, ir nesąžininga mokinių ir mokytojų atžvilgiu, – juk apie pasikeitimus privalome žinoti bent prieš dvejus metus.
• Taigi atnaujinamos lietuvių kalbos VUBP apimtys per didelės ir neįgyvendinamos. Mūsų manymu, kyla pavojus, kad mokytojas bus priverstas ne mokyti, o tik kuo greičiau „išdėstyti“, „išeiti programą“, kitaip sakant, suteikti (gal tiksliau „sugrūsti“) kuo daug žinių apie gebėjimų ugdymą nė nesvarstant. Be to, akivaizdu, jog negimtakalbiams vidurinio ugdymo programa ne mažinama, o tiesiog daug kartų didinama.
• Mums buvo pažadėta, jog nuo rugsėjo 1 d. nelietuviškos mokyklos sulauks ir vadovėlių, ir mokymo priemonių, ir didesnio pamokų skaičiaus (nurodyto ir ugdymo planuose). Sutinkame, kad tai padėtų spręsti kylančias problemas, tačiau jų liktų dar daug.
Vilniaus m. lietuvių kalbos (valstybinės) mokytojų metodinis būrelis
@laurelija
Dėkoju už išsamią informaciją. Dėl modulio noriu pacituoti
Zita Nauckūnaitė (2010-10-19 10:24:22)
Sunkiausia šioje programoje suartinti gimtakalbių ir negimtakalbių lietuvių kalbos mokymą(si). Kol kas tai dar nėra padaryta – reikalingos plačios ir išsamios konsultacijos.
I projekte buvo pateikta visa funkcinė gramatika (nuo „kaip paklausti tikintis patvirtinimo, abejojant dėl teiginio, aiškinantis detales, smulkmenas, parodant susidomėjimą, smalsumą“ iki „Deiksė, reiškiama įvardžiais, prieveiksmiais, įvardžiuotinėmis vardažodžių formomis, veiksmažodžių trečiuoju asmeniu“). [Neišsaugoję šio dokumento galite jį rasti atvirame „Lituanistų avilyje, 2009“.] Tą dalį, kaip atskirą modulį, galime įdėti iš anos programos, bet negimtakalbių mokytojai prieštarauja. O gal jau ne?.. 🙂
Vadinasi, moduliui pasiūlymą turime, bet…
Cituoju Zitą Nauckūnaitę: „Sunkiausia šioje programoje suartinti gimtakalbių ir negimtakalbių lietuvių kalbos mokymą(si). Kol kas tai dar nėra padaryta”.
Tai dabar pasakykite, jei jūs protingi žmonės ir mąstote savo galva, – KO VERTA PROGRAMA, KURIOJE APIE PAGRINDINĮ PASIKEITIMĄ IR IŠ JO PLAUKIANČIAS PROBLEMAS NEPAGALVOTA????
Marijampolėje Nida Poderienė elgėsi chamiškai (asmeniškai ir neteisingai užsipuldama ir kaltindama kalbėtojus), melavo, kad visi VILNIAUS KRAŠTO MOKYTOJAI PROGRAMAI PRITARĖ. Pristatyti diskusiją parinko tokią mokytoją, kuri nepristatė nė vienos išsakytos problemos, o jos buvo pasakytos tokios:
1. Liet.klb. programos projektas prieštarauja bendrosioms atnaujinimo kryptims; bendrosios kryptys reikalauja kelti mokinių motyvaciją (mes ją apskritai naikiname, įvedame prievartą), bendrosios kryptys liepia atsisakyti pagrindinės mokyklos kurso struktūros atkartojimo 11-12 kl., lietuvių kalbos programa kaip tik to siekia; bendroji kryptis – modulių-pjūvių principas, mes jį pasmerkėme!
2. Lietuvių kalbos programa privalo paklusti Strategijai, deja, Strategijos dar nėra.
3. Programoje labai iškreiptai ar susiaurintai suvokiamos sąvokos: gebėjimas, kompetencija, kultūra, kūrybiškumas, kontekstas ir kt.
4. Nėra egzamino net vizijos, o tai, kas žadama (kiekvienoj vietoj vis kitaip), egzaminu negali būti objektyviai ir validžiai patikrinama.
5. A.Plikšnys teigia (žr. skaidrę UPC tinklalapyje), kad 2013 m. egzaminas keisis minimaliai. Lietuvių kalbos egzamine ketinama keisti ir struktūrą, ir visų užduočių pobūdį, net žanrą!
6. Žodžiai ir darbai skiriasi: teigiama, kad programos visas dėmesys krypsta į tekstus, jų atidų skaitymą, analizę, o egzamine interpretacijos atsisakoma.
7. ES nuostatos neleidžia religinių, tautinių ir kai kurių kitų nuostatų prievartinio diegimo net saviems, nekalbant apie kitataučius ar kitų religijų žmones, o mūsų programoj – tik viena tautinė tapatybė ir tik viena religija (aptarinėsime kovas dėl krikščionybės).
8. Nėra jokio ryšio su atnaujintomis pagrindinio ugdymo programomis.
9. Nėra ryšio tarp kalbos ir literatūros kurso.
Kitakalbiams dėl modulių: Jūs pagalvokite, ar realūs ministerijos pažadai pridėti pamokų, nes viską riboja leidžiamas 1 mokiniui per savaitę pamokų skaičius. Užkibsit ant šito kabliuko – ir amen… Pas mus irgi leistų mokiniams kad ir 8 val. turėti (mokyklos „krepšeliai” tai leidžia), bet mokiniai turi maksimumą pamokų per savaitę ir niekas neleidžia pridėti nė pusvalandžio daugiau.
@Regina Dilienė Jūsų pastebėjimui pritariu – niekas nekeis mokinių planų (koks buvo numatytas pamokų skaičius-toks ir liks), tad ir modulio negalėsime niekur „prikabinti”. O pažadas ir bus likęs pažadu…
Tik dalyvavusieji vidurinio ugdymo programų aptarimuose gali išsamiai pateikti informaciją. Tad Marijampolės regione svarstymai vyko sklandžiai, buvo pateikti nusiskundimai ir priekaištai dėl lietuvių kalbos programos tobulinimo. Dauguma lituanistų balsavimu pritarė programos projektui. Iš savivaldybių atstovų ir mokyklų metodinių grupių mokytojų pasisakymų anketos buvo įteiktos ir jas turėjo ponia Nauckūnaitė. Diskusijų apibendrinimų forume visų dalykų pasisakymuose akcentuotas programų pritarimas. Tad, kaip sakoma, geriau dalyvauti nei girdėti iš kitų turgaus lūpų.
Kadangi neleidžiama rašyti naujos temos, rašau čia.
Dėmesio, dėl Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo nuostatų ir Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo 2o11 m. Keitimai:
Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo nuostatų keitimai:
• siūlome organizuojant lietuvių kalbos (gimtosios) ir gimtųjų kalbų (baltarusių, lenkų, rusų ir vokiečių) patikrinimo dalį žodžiu (toliau PUPP žodžiu) (viešojo kalbėjimo) įvertinimą vykdyti vasario 10 – balandžio 30 dienomis ugdymo proceso metu – mokyklos pačios turėtų nuspręsti, kaip organizuoti įvertinimą: kaip ir iki šiol skiriant įvertinimui kelias dienas, pamokų metu, renginių ar renginių ir pamokų metu;
• planuojame iki sausio 20 dienos pateikti 20 potemių, kad visiems Lietuvos 10-okams sudėtingumu jos būtų lygiavertės, tačiau PUPP programa leidžia ir mokytojui suformuluoti potemę – pats mokinys ar padedamas mokytojo galės suformuluoti savo viešojo kalbėjimo potemę ir kt.
Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo keitimai:
• Siūlome lietuvių kalbos (gimtosios) brandos egzamino teksto rašymo dalies kandidatų darbų vertinimą vykdyti centruose, kuriems minimalus reikalavimas vertinti būtų ne mažiau kaip 210 darbų, o komisiją sudarytų ne mažiau kaip 6 vertintojai ir komisijos pirmininkas;
• bus įvedami kalbų valstybinių brandos egzaminų užduoties atsakymų lapai;
• planuojame, kad pasibaigus egzaminui, kurio užduoties dalimi bus ir atsakymų lapas, kandidatas galės išsinešti užduotį, o į Egzaminų centrą bus grąžintas tik atsakymų lapas;
• dėl pasikeitusių technologinių galimybių bus keičiamas nuo 15 iki 14 kandidatų grupėje skaičius;
• koreguoti punktai, susiję su apskričių viršininkų administracijų panaikinimu ir kt.
Kviečiame iki lapkričio 21 d. pareikšti savo nuomonę ir pateikti pastabas, kaip patobulinti dokumentus, el. paštu [email protected].
Mokyklas prašytume savo poziciją pareikšti duomenų perdavimo sistemoje KELTAS šiam tikslui skirtoje rubrikoje.
@Romas Papinigis
Ką Jūs vadinate svarstymais? Gal niekada nesate buvęs svarstymuose, kad tai, kas vyko Marijampolėje, Jums yra sklandu. Kas Jūs apskritai esate, ponas Romai? Ko Jūs čia nuolat provokuojate visus, liepiate teikti siūlymus, o ne kritikuoti. Kokius siūlymus Jūs pats pateikėte Marijampolėje? Kaip balsavote? Atsakymas: tylėjote, o iš balsavimo dingote kaip kamparas… Mes (tie, kurie žinome, ką reiškia kurti bet kokią programą) tikrai neteiksime jokių siūlymų šitai ŠMM+UPC komandai – jie patys PRIVALO ATSAKYTI už savo darbą, galų gale tas darbas buvo sočiai apmokėtas…
Matau, Jus tenkino tai, kad mokytoja, pristačiusi mūsų požiūrį, „pamiršo visus iki vieno išsakytus programos trūkumus, liko tik labai keisti „privalumai”, kurių šiaip niekas nekėlė; kokia kvailystė iškelti kaip privalumą galėjimą rinktis, kiek programos išmoksi, tarsi dabar būtų kitaip – vieni išmoksta ketvertui, kiti – dešimtukui; toks pasirinkimas yra ir per egzaminą – leidžiama gauti 1; 2; 14, 50 ar visą 100 balų. Nesutinkate?
Be to, ponas Romai, žadėjote pasirūpinti, kad lituanistai nebūtų nutildomi – po vizito į Marijampolę nutildymo pavyzdžių turite, laikas pradėti rūpintis, mes laukiame…
Ponia Regina, suprantu Jūsų skausmą dėl aptarimo Marijampolėje. Jums atrodo, kad galėjo būti nesklandumų, bet jų beveik nebuvo, tik programos koregavimo detalės. Mano ir kitų pasiūlymai buvo įteikti asmeniškai, tad Jūs to nežinote ar nežinojote. Griežto reglamento nebuvo, tad ir balsavimo pritarimas ar paneigimas asmeniškai man tik būtų pasikartojimas to, ką išdėsčiau anketoje. Net vienintelė kitakalbių mokyklos atstovė pritarė projektui.
Jei manome, kad esama neišspręstų klausimų ar problemų, dar yra laiko diskusijoms. Jei apsiribojame tik grupelių nuomonėmis, įdomu, kas kaltas dėl tokio nuomonių susikirtimo? Dauguma pritarė. Kaip manote: daugumos nuomonė nesvarbi?
@Romas Papinigis
Rašote:”2010.10.25 16:21 | #13
Įdomu, kas ten nutildė ir ką. Apie nutildymus reikia argumentuoti ir pagrįsti, pasidomėsiu.”
Tai dabar nutildymo pavyzdžių po Marijampolės vizito turite bent keletą. Aš laukiu – kada ir kaip pradėsite domėtis ir tvarkyti reikalus? Nes čia, Miestelyje ir „Dialoge”, Jūs labai ironiškas viskam, kas bando ką nors pasakyti prieš valdžią ar atskleisti tiesą. O iš tikrųjų NIEKO NESUPRANTATE, nesuvokėte, kad „skausmą” Marijampolėje išgyvenau ne aš, o Poderienė su kompanija, kai žlugo jų ilgai kurtas scenarijus – užvilkinti laiką smulkmenomis ir tauškėjimu užuot kalbėjus apie esmę. Jūratė (LKLMS) užtruko vos keletą minučių, kol išėjusi išsiaiškino, kad mums kabinami makaronai apie kitakalbių pritarimą projektui. Dabar jau turime patvirtinimą ne tik iš ten dalyvavusių Vilniaus mokytojų, bet ir iš švietimo valdininkų, kad Vilniaus valstybinės kalbos metodinis būrelis projektui nepritarė, vadinasi, Poderienė MELAVO. Ir marijampoliečių anketos su nepritarimu programai kažkur dingo, bent jau taip sakė Poderienė. Mes net skambinome į Švietimo centrą direktorei ir prašėme patikslinti, ar tikrai išsiųsta. Patikrino – išsiųsta. O Poderienė – neturi.
Dėl balsavimo Marijampolėje per susitikimą su ŠMM ir UPC: jis nieko nelemia, proletariato diktatūra baigėsi kartu su Lenino era. Nors eilėraštuke sakoma, kad „Atėjo Leninas visiems laikams”, programos patvirtinimą lems argumentai, o ne balsavimas. Jūs naiviai manote, kad kas nors „iš aukščiau” tvirtins programą, neatitinkančią ES direktyvų? Neturinčią nei ryšio, nei tęstinumo su atnaujintomis pagrindinio ugdymo programomis? Prieštaraujančią pagrindinėms švietimo tendencijoms – kompetenciniam mokymui, turinio priartinimui prie gyvenimo, motyvacijos kėlimui ir kt.? Nemokančią apibrėžti nei kompetencijos, nei gebėjimo? Taip, jeigu NIEKAS šitų trūkumų nebūtų kėlęs, programos projektas būtų praėjęs kaip sviestu tepta, bet mes netylėjome. Ir mes šaunuoliai 🙂 🙂 :).
P.S. O jūs, Romai, įrodykite, kad esate žodžio žmogus – laukiu Jūsų veiksmų dėl lituanistų nutildymo. Žadėjote domėtis :).
Romui.Kas jūs easate,kas lendate į kitakalbių reikalus?Mes jūsų nepažįstsme.Rasuolė.
Sveiki visi,
aktyviai nedalyvavau diskusijose, gal tik neakivaizdžiai…
Labai gaila, kad lituanistų nuomonė pateikiama iškreiptai. Iš tiesų, kiek supratau, vis „idėjinė” komanda remiasi gabiausių mokinių pavyzdžiai (kalbu apie olimpiadininkus).
Labai gaila, kad nenorima girdėti ir negirdima žmonių, kūrusių valstybinės kalbos mokymo sistemą: dr. Loretos Vilkienės, H. Prosniakovos, E. Kutanovienės minčių. O gal ie nebegalima girdėti, nors kiek buvo kalbėta apie gimtakalbius ir negimtakalbius. Atlikti tyrimai, remtasi ne tik Lietuvos patirtimi. Bet „nepatogūs” žmonės ir jų idėjos nereikalingos.
Beje, negalvokiem tik apie nelietuviškas mokyklas. Juk tokių apimčių programa kažin ar bus vertinga ir lietuviukams. nebent norime ugdyti robotukus, kurie „prabėga” programą, bet negeba analizuoti, sikutuoti, polemizuoti…
Pati dirbu nelietuviškoje mokykloje su vienuoliktokais ir dvyliktokais. Matau, ką geba ir ko negeba mokiniai. Visiškai pritariu laurelijai, kad ėmus vykdyti siūlomą programą ir vertinti pagal siūlomą modelį, „už borto” liktų nemaža dalis, o gal net ir visi, mūsų mokiniai.
Teisingai sako Regina Dilienė, jog prižadėti papildomų pamokų, vadovėlių, galima, tik kiek realiai tie pažadai vykdomi?
Baisiausia man tai, kad šiuose projektuose neradau nė kvapo naujausių ugdymo tendencijų – mokinių ugdymo, orientuojantis į kompetencijų ugdymą, o ne į žinių prigrūdimą į vargšų mokinių galvas.
Jei jau galvojame apie mokinių, gal imkime galvoti, kaip skatinti mokymosi motyvaciją, kaip parinkti aktualius šiuolaikiniam jaunimui tekstus? Myliu lietuvių literatūrą ir be galo norėčiau, kad ją visą mokiniai išmanytų, bet… Gal reiktų ugdyti sąmoningą skaitytoją, kuris gebėtų atsirinkti, kas vertinga, o kas gal ir nelabai?
Ar tai bus įmanoma, jei vieno kūrinio „prabėgimui” skirsime vieną dvi pamokas???
Ir dar dėl literatūrinio rašinio. Jis reikalingas, jei savo gyvenimą žadi sieti su filologijos mokslais, ir tei ne su visais.
Kas vertingiau, ugdyti plačiai mąstančia, gebančia polemizuoti, argumentuoti, besiremiančią įvairia (beje, ir literatūrine) patirtimi asmenybe, ar augdyti „literatūrinę gėlelę”, kuri, patekusi kad ir į teisinius, politikos mokslų, filosofinius, vadybinius ar dar kokius kitus vandenis, negebės paplaukti net 100 metrų, nes nežinos, kokių strategijų reikia imtis, norint sėkmingai plaukioti tuose vandenyse.
Džiaugiuosi, kad yra žmonių, kurie nebijo prieštarauti vadinamiesiems autoritetams. Sėkmės mums visiems neleidžiant lietuvių kalbos mokymui(si) grįžti į praėjusį šimtmetį.
Mes turime kovoti, kad programa būtų sustabdyta, o egzaminas bent jau 2013m. nesikeistų. Dirbti pagal kalbos programą, kurią sukūrė atsitiktinis žmogus vos per 4 dienas, būtų beprotybė. Ką reiškia žodinis Nauckūnaitės pasakymas, kad grynajai gramatikai skirsime laiko PAGAL POREIKIUS. Deja, niekas netiria, kokio dydžio tie poreikiai. Turiu šįmet trečiokus gimnazistus – beraščiai, kitaip nepasakysi, jei dabar vertinčiau juos pagal VBE raštingumo vertinimo normas, trys ketvirtadaliai gautų nulius. Ir šie mokiniai – lietuviai. Poderienė teigia, kad tai ne mūsų, 11-12 kl. mokytojų, reikalas, bet juk VBE rezultatai lemia, kaip būsiu vertinama aš, o ne 5-10 kl. mokytojas.
Turiu iš Anglijos parvežtą 10-11 kl. jų kurso kartojimo knygelę, vadinasi „Pakelk savo pažymį” :), tai duota viskas, visa teorija žingsnis po žingsnio – ir kaip interpretuoti, ir kaip samprotavimą rašyti, ir tekstų tipai, ir įtaigos metodai, ir…….. Po to yra testai – egzamino analogas, juose net laikas nurodytas, per kiek kurią užduotį atlikti. Testai tikrina tai, ko buvo mokoma. Beje, tie testai atitinka tai, apie ką labai miglotai kalbėjo Poderienė – kad VBE teste bus 4-5 išplėstinio atsakymo reikalaujantys klausimai iš kelių tekstų (grožinių ir negrožinių). Bet mes neturime tokių knygų ir vadovėlių. Marijampolėje Nauckūnaitė netyčia prasitarė, kad kažkas jau beveik parašęs kalbos vadovėlį – tarsi maža būtų tų, kurie dabar lentynose neliesti stovi, o aš nusipirkau naujausias A.Ausmanienės „Duris” ir laiminga :). Tokie mokytojai kaip A.Ausmanienė turėtų vadovėlius rašyti, o ne universitetų dėstytojai…
Beje, programų įgyvendinimą nuo rugsėjo turime stabdyti ir dėl kitakalbiams reikiamų vadovėlių – naujų vadovėlių dar TIKRAI nebus, tad jiems teks pirkti senus, kurių po metų jau ir mes nenaudosime. Vadovėliai vieniems metams???? Mes turbūt labai turtingi…
@Regina Dilienė O gal įmanoma tuos pokalbius paviešinti ir Lituanistų miestelyje?… Arba bent laisvai atpasakoti?..
Dėl kalbos vadovėlio, tai turimas galvoje Smetona… Jis tik ir laukia programos patvirtinimo ir, kaip pats sakęs, duos ir naują vadovėlį. Mes savo grupėje minėjome, kad ir dabar retas kuris dirba būtent su jo, o ne Župerkos vadovėliu…
@Petras Gedvilas
@Rimutė Dauneckienė
@laurelija
Kai kurie pagrindiniai Nidos Poderien4s teiginiai ir … mano komentarai 🙂 🙂 🙂
1. Nida: Visos programos atnaujinamos ir koreguojamos, nė viena programa nekeičiama.
[koment.: daugelio programų tikrai koreguojamas tik turinys, o lituanistai gaus naują turinį ir… visišką neaiškumą, ką su tuo turiniu daryti, nes tokio gebėjimo, kaip „perskaityti „Radviliadą”, nėra :).]
2. Nida: Gerai žinojau, kad palikus pirmą programos variantą, kuris buvo metus laiko, Lietuvai reikėtų 46000 naujų vadovėlių. Mokytojai moko iš vadovėlių, nes vadovėliuose – mūsų tekstai.
[koment.: Metus laiko??? Totalus melas. Dėl vadovėlių irgi netiesa – juose nėra tekstų, juose yra apie tekstus. Be to, pasikeitus ir turiniui, ir mokymo krypčiai (kokia ji bus lituanistikoje, dar neaišku, nors kiti dalykai sieks kompetencijų mokymo…), reikės naujų vadovėlių jau nuo rugsėjo 1-osios. Priminsiu, ką sakė dr.Pr.Gudynas: programos keičiamos taip, kad naujų vadovėlių NEREIKĖTŲ…]
3. Nida: atnaujinti literatūros dalį buvo pasitelkti mokslininkai.
[koment.: kam jų reikia, jei, kaip tvirtina Z.Nauckūnaitė, naikinama interpretacija???]
4. Nida: Galima svarstyti apie patvirtintas ir nepatvirtintas strategijas, < ...> tačiau kodėl matematikos ir kitų dalykų programos atnaujinamos be jokių strategijų?
[koment.: čia Nida apsimeta ežiuku rūke – tarsi nežinotų, kad lietuvių kalbos strategija bendrojo lavinimo mokyklose yra vienintelė tokia, ir tai yra politikos reikalas; strategija privalo būti, ir taškas.]
5.Nida: Mes išlaikysime atidų kūrinio perskaitymą…
[koment.: jeigu naikinama interpretacija egzamine, nieko mes neišlaikysime, nes mokysime to, ko reikia per egzaminą]
6. Nida: Savo literatūra mes formuojame tautinį identitetą…
[koment.: o kaip bus su rusų, žydų, armėnų, lenkų, baltarusių ir kt. tautiniais identitetais?]
7. Nida: Ar mes „imame” viską – ir dailę, ir muziką, ir visus vaizduojamuosius menus, ar mūsų darbo objektas – tekstai?
[koment.: tai kaip suprasti literatūros programos praturtinimą kultūriniu ugdymu??? Kultūra be dailės, muzikos, kino, teatro, vaizduojamųjų menų???? Kažkokia urvinė „kultūra”…]
O čia Zitos Nauckūnaitės opusas: SAMPROTAVIMO RAŠINIU MES MOKOME TUŠČIAŽODŽIAUTI IR PLEPĖTI.
Komentaras: Nespręskite pagal save… Šitokią demagogiją pikta skaityti…
5.
Na, žinote, man tik norisi nusikvatoti 😀 😀 😀 Ir išvažiuoti į Jamaiką 😀 😀 😀
Be abejo, komentarai tinkami… Apie vadovėlius paklausus buvo atsakyta, jog juos gausim, bet pasidomėjus, ar įmanoma 2013 m.m. paruošti, pasakė, kad turės būti… Manyt, iš tiesų iškepti kaip blyną galima… Juk dirbsim tai mes…Man iš viso nesuprantama, kaip suartins valstybinę ir gimtąją kalbas pagal tokį projektą… Kodėl mes turime skaityti A.Baranauską ar A.Mickevičių, jei skaitėme 10 kl.? Man patinka šie kūrėjai, bet juk ne apie tai kalbam. O Radvanas? Man buvo paaiškinta, jog tam tik po 1 pamoką galima skirti, bet kodėl apskritai reikia … Tai visai nesvarbu…
Iš leidėjų turiu tikros informacijos, kad 11-12 kl. kalbos vadovėlis jau rašomas, bendradarbiauja Nida ir Smetona. O kai kas sako, kad švietimas – prastas verslas… Tiesiog UAB mūsų akyse kuriasi. Marijampolėje Zita prasitarė (kaip visada – nesupranta, kad pasako daugiau nei nori ir gali), kad kalbos vadovėlio autoriai jos prašo nieko programoj nekeisti, nes jie jau rašo. Tik Zita, gerą vaidindama, patikino, kad taip nebus – programą keis kiek reikia…
@Rimutė Dauneckienė
Dėl vadovėlių, tai nieko ministerija pažadėti negali – jie šitos srities nei valdo, nei kontroliuoja. Kuo jie dabar „padeda”, kai A.Smetonos vadovėlį per dvejus metus imame į rankas vos du kartus – meninių priemonių prisiminti?..
Esu tik pagrindinės mokyklos mokytoja, tačiau labai domiuosi visomis programomis, nes vis tiek mokiniai išeis į gimnaziją ir iš jų bus pareikalauta žinių ir gebėjimų. Pernai teko eiti į vieną susitikimą su „jos mylista” Nida. Bendrąsias programas vis dar „įtvirtino” ir skaidres rodė. Mane asmeniškai sudomino, kaip reikės įgyvendinti tą pateiktą privalomos literatūros sąrašą, juk daugybės kūrinių mokyklos neturi ar turi tik po vieną. Ta ponia manęs griežtai paklausė, kur buvau per projekto svarstymą. Iškart pasijutau nesmagiai, „neišprususi”. O projekto svarstyme tai tikrai buvau. Pasirodo, projekte net ir nebuvo tų sąrašų. Kaip puikiai mokėta „atsakyti” į tikrai svarbų klausimą – apkaltinimu. Liūdna ir skaudu, kad tokia mūsų, lituanistų, valdžia. Dar norėjau paklausti, kas 7-8 kl. rekomendavo R. Bredberio apsakymo rinktinę „Akies mirksniu”, bet nedrįsau. Ar skaitėt kas? Aš skaičiau. Likau šokiruota, kad tokią sudėtingą, suaugusiems skirtą literatūrą teikia tokio amžiaus mokiniams. Sąrašai pamiršti, programos prastumtos, o kūriniai kaip buvo retenybė, taip ir liko, nė vienai nidai galvos neskauda. Išvada: gerbiamieji kolegos, kovokite kiek galit, rašykit, reikalaukit, nes „Ta ponia” gali piktai paklausti, kur tamstos buvot, kai Mes svarstėm?
Aš ir turėjau galvoje, kad jei 1 pamoka, tai geriau nė vienos… Jei skaityti, tai iš tiesų esmingai ir leidžiant mokiniui reflektuoti… Deja, iš mūsų tereikia aklumo, kurtumo, t.y. geriau apsimesti, kad viskas šaunu…
@Danaelena
Marijampolėje Nida tikrai pabandė tiek mane, tiek Jūratę Slavinienę apšmeižti ir sugluminti, bet mes žinojome šitą „scenarijų”, o Nidos išsišokimus įrašiau ir ketinu panaudoti… Taip, šitai moteriai ribų nėra. Man ji išrėžė: „Jeigu būčiau žinojusi, kad jūs kūrėte pagrindinės mokyklos programas, kitaip su jumis kalbėčiau ir kitaip būčiau atsakiusi į Sąjungos pareiškimus. Pati kūrėte ir pati po to tris straipsnius prieš programas parašėte?”
Programą aš kūriau, bet jokių straipsnių prieš atnaujintas programas nesu rašiusi ir neketinau rašyti, be to, tai nesusiję su tuo, kad akcentavau, jog vidurinio ugdymo programos projektas neturi nė mažiausio sąlyčio taškų su pagrindinio ugdymo atnaujinta programa, be to, kuriant programą buvo duotas toks užsakymas „iš aukščiau:: 9-10 kl. literatūrą dėstyti epochomis, istoriniu principu, o 11-12 kl. bus teminis/pjūvių principas.
O dėl literatūros sąrašo, tai tiesiog nežinau, ką pasakyti ir ką patarti, aš tikrai juo baisiuosi ir NEŽINAU, KAS IR KADA JĮ PRIE PROGRAMOS PRIKERGĖ. Kai kūrėme programą, apie tokį sąrašą nebuvo nė kalbos – numatėme taip: klasėje Y mokiniai perskaito 3 pasakas, 1 didesnės apimties knygą, 10 eilėraščių, moka 5 mįsles ir t.t. ir pan. Labiau akcentavome APIE KĄ skaityti, planavome, kad vadovėlių autoriai rinksis, kuriuos rašytojus „imti”….
Citata:
O čia Zitos Nauckūnaitės opusas: SAMPROTAVIMO RAŠINIU MES MOKOME TUŠČIAŽODŽIAUTI IR PLEPĖTI.
Vienintelė reakcija: ohoho. Deja, bet žodžių nebelieka 🙁