Svetainė, skirta lietuvių kalbos mokytojams
Ne tik kūrybinės idėjos užliejo dvarą, bet ir pati dvaro aplinka XX a. pr. buvo įspūdinga: gražus tvenkinys, liepų alėja, medžiai su išpjaustytais Šatrijos Raganos inicialais. Užvenčio parkas – mišraus …
Grožis lyg iš paveikslo plaukęs. Užvenčio dvaras Skaityti daugiau<…> Mes pasiekėme Mėnulį ir grįžome, tačiau mums yra sunku pereiti per savo nuosavą gatvę ir susitikti su kaimynais. Mes bandome įveikti Visatą, bet ne save, savo vidinį pasaulį. <…> …
Toks jau tas mūsų gyvenimas… Skaityti daugiauKai nuo postmodernistinių mišrainių tampa atgrasu, norisi gryno maisto. Imu skaityt naują Juozo Apučio knygą „Vieškelyje džipai“. Ir štai gaunu duonos ir vandens, ir duona dar patepta medumi. Džiaugiuosi, kad …
Jūratė Sprindytė. Genties pirštas (Juozas Aputis. Vieškelyje džipai, 2005) (Recenzija) Skaityti daugiauLiteratūrinę tradiciją (mokyklą) turinčioje B. Radzevičiaus, V. Ramono prozoje plėtojama egzistencializmui artima pažinimo problematika, “aš” ir pasaulio opozicijos, vienatvės, būties-myriop ir kiti leitmotyvai, transcendentinio ir konkretaus istorinio laiko įtampa, kita …
Istorinės savimonės raiška naujausioje 30-50-ųjų kartos prozoje Skaityti daugiauPoezijos kalba yra pramaišiui su vaizduote, su tikrais ar išsigalvotais dalykais. Man atrodo, kad bent jau poetui pirmiausia privalu tikėti, o paskui jau aiškintis savo santykį, kaip jis ką nors …
Būna šviesos, kuri prilygsta auksui (S. Geda) Skaityti daugiau<…>Kai dėl Salomėjos Nėries atminimo įamžinimo, tai, man rodos, paminklo jai Lietuvoje nėra – juk paminklu nepavadinsi V. Vildžiūno kamerinio pobūdžio galvutės prie šv. Kotrynos bažnyčios. Tiesa, yra jos vardo …
Ar menas svarbus visuomenei? (apie S. Nėrį) Skaityti daugiau<…>Bet ir tai ne visa tiesa. Be „Iliados“ iliustracijų, Rudnosiuko bei peliukės Micės nuotykių, jau ankstyvojoje vaikystėje mano vertybines nuostatas formavo „Eglėje žalčių karalienėje“ tiesą bylojanti gegutė, likimiški Sigutės ir …
Salomėja Nėris: „Meilė kaip mirtis neišvengiama“ Skaityti daugiau<…>Turint tai galvoje, kyla dar viena idėja – androginiškosios meilės, kurią savo „Puotoje“ kaip neįveikiamos žemiškosios bei kūniškosios meilės vaizdinį aprašo Platonas, Aristofano lūpomis teigdamas, kad dauguma paleistuvių yra šios …
Pasaulis ir jo pabaiga be pabaigos pagal Jurgą Ivanauskaitę Skaityti daugiau<…>Apskritai ji buvo labai uždaras žmogus. Pernelyg uždaras, kad viešai gailėtųsi. Be abejo, ji tada labai susikrimto, bet burtas jau buvo mestas. Vadinasi, reikia važiuoti į Maskvą. Tragiškas buvo ir …
Apie S. Nėries gyvenimo vingius ir jos gyvenimo meiles Skaityti daugiauTautosaka yra, kaip žinom, tautos balsas, tautos išmintis. Ką gi šis balsas mums sako? Jei gerai įsiklausysime, gal kiek nustebę suvoksime, kad per amžių amžius jis kartoja vis tą pačią …
Tautosakinis būties jausmas Salomėjos Nėries lyrikoje Skaityti daugiauAlfonsas Nyka-Niliūnas, apibūdinęs Joną Aistį kaip tylų lietuvių poezijos modernizuotoją, teigia, kad, be viso kito, Aisčio modernumą liudija ir „naujas visais laikais mūsų poezijoje populiaraus santykio su gamta ir aplinka …
Lūžio pėdsakas: gamtos vaidmuo Vinco Mykolaičio-Putino ir Jono Aisčio poezijoje Skaityti daugiau<…>Tik pavarčiusi brolio duotus perrašymui rankraščius, tuojau jais ypatingai susidomėjau. Tai buvo „Altorių šešėly” I tomas. Jau po kelių puslapių pamačiau, kad romano eiga autobiografinė. Klieriko Vasario, vyriausiojo veikėjo, būdo …
Į Putiną bežvelgiant Skaityti daugiau