Ar pasiaukojimas ir šiandien prasmingas?
„Ir tada Jėzus, dar kartą sušukęs skardžiu balsu, atidavė savo dvasią,” – turbūt visi žinome šitą, prieš tūkstančius metų įvykusį įvykį, kai Jėzus Kristus vardan to, kad išpirktų pasaulio nuodėmes, leidosi nukryžiuojamas. Tais laikais auka turėjo didžiulę prasmę, nes išvadavo žmones iš amžinojo blogio ir nuramino fariziejiškojo pasaulio tikinčiuosius. Tačiau, pagalvojus apie dabartinius laikus, apie sumaterialėjusį ir amžinąsias vertybes prarandantį pasaulį, kyla klausimas, ar šitoks arba bet koks kitas pasiaukojimas dar taptų reikšmingas šiuolaikiniam žmogui?
Nepaisant šiandieninio kai kurių abejingumo, pasiaukojimas gali tapti stimulu siekiant kilnių tikslų. Dažnai šiuolaikiniam žmogui pritrūksta vidinės motyvacijos ar autoriteto, kurio pavyzdžiu sekdamas jis pradėtų aukotis ir suvoktų, kad gyvena ne vien dėl savęs. Negalima pamiršti <…>