Kas valdo žmogų : jausmai ar protas?
Daugelis žmonių patenka į situacijas, kai reikia rasti sprendimą, o jausmai ir protas padeda tai išspręsti. Vieni renkasi lengvesnį kelią ir klauso savo intuicijos , elgiasi neapgalvotai, spontaniškai, o kiti klauso savo širdies balso ir sąžinės. Emocijos, jausmai, protas sumaišo žmogaus mintis, bet taip pat jausmai padeda jaustis laimingu, pilnavertišku, viskas priklauso nuo pačio žmogaus ir jo pasirinkimų. Ribinės situacijos kartais priveda prie to, kad tenka aukotis, padėti kitiems, rasti išeitį, bet turint šias savybes įmanoma įveikti sunkumus, nesusipratimus. Taigi, jausmai ar protas valdo žmogų?
Neretai žmonės nežino, ko nori iš gyvenimo, neranda savo laimės, todėl blaškosi ir neapsisprendžia ar pasikliauti širdimi, ar protu. Apie tai mane privertė susimąstyti XX a. Lietuvos poeto, prozininko, dramaturgo Vinco Mykolaičio – Putino kūrinys „Altorių šešėly“. Kūrinyje kalbama apie jauną kunigą Liudą Vasarį, kuris susidūrė su įvairiausiomis psichologinėmis problemomis. Jį aplankė įvairūs jausmai, nežinojo, ką rinktis , nes tiek kūryba, tiek dvasinis gyvenimas buvo svarbu. Į kunigų seminariją įstojo tėvų sprendimu, tačiau veikėjui buvo sunku atrasti tikėjimą savo širdyje. Vėliau Liudą Vasarį paskyrė į Kalnynų terapiją, kurioje jo laukė dar daugiau išbandymų ir emocinių problemų. Būdamas kunigu veikėjas nejautė laimės, nors ir bandė atrasti savyje ryžto , ištvermės gyventi su Dievu. Neapsisprendimai, naivumas Liudą Vasarį privedė prie to, kad įsimylėjo moterį , kuri palaikė veikėjo apsisprendimą dėl kūrybos. Dėl susidariusių aplinkybių ir jo vidinių išgyvenimų Liudas nusprendžia atsisakyti kunigystės , pasirenka kūrybą ir gyvenimą su mylimąją Aukse. Mano nuomone, toks jauno žmogaus elgesys yra pavyzdys kitiems, nes tokio amžiaus jaunuoliai dažnai nežino, ko nori iš gyvenimo, juos aplanko įvairios mintys, neapsisprendimo momentai, skubūs sprendimai dėl kurių vėliau galime gailėtis. Visa tai įrodo, kad su jausmais ir ptoru nėra lengva susitvarkyti, nes nežinome kaip elgtis ir priimame neteisingus sprendimus, kurie ne visada yra protingi ir geri mūsų atžvilgiu.
Galia, valdžia, turtai ne visada suteikia laimės irsaugumo jausmo. Apie tai mane privertė susimąstyti perskaitytas XXa. pradžios, neoromantiko Vinco Krėvės – Mickevičiaus kūrinys „Skirgaila“. Kūrinyje kalbama apie viduramžių epochos valdovą Skirgailą. Jo gyvenimas nebuvo lengvas, tačiau veikėjo kietas charaktaris, drąsa padėjo jaustis saugesniu. Dramoje žmogaus ir valdovo problema tampa sunkiai išsprendžiama. Skirgaila suvokė, kad nešioja didelę atsakomybę ant pečių dėl Lietuvos žmonių gerovės. Nors veikėjas buvo prisirišęs prie senosios Lietuvos Dievų, bet vis tiek supranta, kad privalo priimti krikščionybę , nes kitaip Lietuva taps nieko verta šalis, kurios niekas nepripažins ir negerbs. Svarbiausia , jog žmonės šioje situacijoje išliko vieningi ir stiprūs. Skirgaila buvo stipri asmenybė, kuri stengėsi dėl savo tautos, žmonių gerovės ir tik jo drąsa ir stiprybė padėjo įveikti ribines situacijas. Veikėjui teko vadovautis šaltu protu ir priimti Lietuvai naudingus sprendimus, nors širdyje jis jautė nepasitikėjimą nauju Dievu , tačiau išliko orus ir stengėsi nepamiršti, kad reikia naudotis ne tik protu ir priimti skubotus sprendimus, bet taip pat pagalvoti ir apie žmonių gerovę ir jų jausmus. Mano nuomone, tokios situacijos priveda prie to, kad žmogui tenka rinktis tarp jausmų ir proto, todėl ne visada elgiamės teisingai , nesijaučiame gerai dėl padarytų klaidų ar sprendimų.
Apibendrinant galima teigti, kad ne visada reikia elgtis spontaniškai, neapgalvojant ar tik pasikliaujant protu, nes jausmai taip pat padeda žmogui pasirinkti teisingą kelią ar sprendimą, tik ne visi moka tuo pasinaudoti ir išnaudoti savo mintis , jausmus prasmingai. Svarbiausia, nepamiršti savo gerųjų savybių, išnaudoti norus, idėjas, pasikliauti jausmais, kurie padeda jaustis laimingam
