Kolegė Elžbieta Banytė dalijasi gerąja patirtimi.
Apibūdinkite teksto tematiką, pagrįskite arba paneikite tekste keliamų problemų aktualumą. Išsakykite savo požiūrį į keliamas problemas, pagrįskite, kodėl taip manote.
Kalbėdami mintis dėstykite nuosekliai ir aiškiai, kalbėkite taisyklingai, laikykitės kalbėjimo etikos reikalavimų.
Jūsų kalbėjimui skirtos 5 min. Likusiu laiku (5 min.) apie šį tekstą ir jame keliamas problemas diskutuokite su egzaminuotoju.
Rūta Oginskaitė. Iš interviu su režisieriumi Cezariu Graužiniu (2014 m.)
Spektaklis „Dr. Faustas” – tai netikėtas daugiau nei dešimtmetį kuriančio nepriklausomo teatro „cezario grupė” darbas. Šįsyk kūrėjai ėmėsi genialaus britų poeto, Williamo Shakespeare´o amžininko Christopherio Marlowe žymiausio kūrinio „Tragiška daktaro Fausto istorija”. Pasak Graužinio, „šiais „Dievo išvarymo” laikais žmogus skausmingai blaškosi, nebežinodamas, ką daryti su esminiu savo instinktu – tikėjimu. Kaip išsilaisvinti nuo jo, kur bėgti, slėptis – arba kaip jį įgyvendinti?” Tam režisierius pasitelkia makabrišką humorą ir karčią ironiją.
Klasikinis Dievo ir velnio sąmokslo siužetas spektaklyje originaliai praplėstas: šiuolaikinis Faustas atsako sąmokslu į sąmokslą. Jei dabartiniame mokslu grįstame pasaulyje skelbiama, kad siela neegzistuoja, tuomet Faustas mainais į velnio paslaugą atidavė tai, ko nėra. Ką reiškia parduoti žmogaus sielą pasaulyje, kuriame ji nebereikalinga?
– Per dešimt metų „cezario grupė“ neužsidirbo jokių garantijų, privilegijų, rėmėjų dėmesio?
– Privilegijų mes neieškojome, su politikais į pirteles nevažinėju. Galimybę dirbti mes išsikovojame, bet kas ta galimybė – šiandien yra, rytoj nėra. Supraskite mane teisingai: čia ne skundas, ne „cezario grupės“ vargų vardijimas.
Postringauju, kaip viskas trapu, nestabilu. Kita vertus, tai turi žavesio. Kai žinai, kad užsiimi labai trapiu, laikinu darbu, tai suteikia savotiško įkvepiančio liūdesio ir net kartais adrenalino.
– Kaip į „cezario grupės“ planus pateko Christopheris Marlowe?
– Prieš keletą metų svarsčiau pasiūlymą statyti J.W.Goethes „Faustą“ Graikijoje. Po ilgo gilinimosi nusprendžiau to nedaryti, bet į Fausto temą įlindau ir Ch.Marlowe kūrinys man pasirodė daug įdomesnis.
Seniai žinojau Ch.Marlowe kaip įdomią, paslaptingą asmenybę. Neįmanoma tiksliai pasakyti, kas jis buvo iš tiesų. Yra visokių teorijų. Viena radikaliausių – kad Ch.Marlowe ir yra tas žmogus, kuris rašė W.Shakespeare’o vardu, nes jie gimę tais pačiais metais. Tokia hipotezė neįrodyta.
Ch.Marlowe žuvo keistomis aplinkybėmis. Neva jis sunaikintas kaip slaptųjų tarnybų agentas, kuris atidirbo, buvo visiškai išnaudotas ir tapo nebereikalingas. Viena teorija sako, jog Ch.Marlowe nužudymas buvo inscenizuotas ir galbūt jis liko gyvas. Vadinasi, net jo laidotuvės suvaidintos.
Dar mažiau žinoma, koks buvo jo požiūris į religiją, filosofiją. Išlikę šaltiniai rodo, kad Ch.Marlowe buvo šmaikštaus liežuvio. Bet praėjus keliems šimtams metų neįmanoma suprasti, ar tai, kas užrašyta kaip Ch.Marlowe posakiai, buvo ištarta su ironija, ar reikia tai priimti už tikrą pinigą.
Savo galvoje turiu susikūręs įdomų Ch.Marlowe įvaizdį. Jo raštuose stengiuosi įžvelgti potekstę, gal net sąmojį, juodąjį humorą. Tai, ką darome, vadinu makabriška komedija.
„Dr.Fauste“ kalbama apie žmogaus ir velnio santykius. Rimtai apie tai kalbėti sunku. Juokauti? Kad neprisijuokautume netyčia. Kol repeticijų nebaigėme, dar pats nežinau, kas yra makabriška komedija. Man kelia nuobodulį ir neviltį būsimų spektaklių reklamos, pasakojimai, kas ten bus. Prieš eidamas į spektaklį žiūrovas pasiskaito reklamas, ir jo smegenys jau praplautos, rėmai suformuoti: jis matys tai ir tai. Tai geriausias būdas nepamatyti spektaklio.
Daug kalbėti prieš premjerą, komentuoti savo kūrybą, apdainuoti būsimąjį rezultatą nelabai etiška publikos atžvilgiu. Taip iš žiūrovų atimama teisė matyti spektaklį savo akimis. Spektaklis yra apie tai, ką pamatė vienas ar kitas žiūrovas. Tik apie tai. O ne apie tai, ką perskaitėte reklamoje ar kritikų atsiliepimuose. Pakliuvę tarp tokių žirklių mes turime žaisti tą žaidimą, nes negalime neinformuoti apie artėjančią premjerą. Bet labai stengiamės neužmauti žiūrovams ant smegenų apynasrio. Kad žmonės galėtų kuo laisviau jaustis spektaklyje.
