Kolegė Elžbieta Banytė dalijasi gerąja patirtimi.
Apibūdinkite teksto tematiką, pagrįskite arba paneikite tekste keliamų problemų aktualumą. Išsakykite savo požiūrį į keliamas problemas, pagrįskite, kodėl taip manote.
Kalbėdami mintis dėstykite nuosekliai ir aiškiai, kalbėkite taisyklingai, laikykitės kalbėjimo etikos reikalavimų.
Jūsų kalbėjimui skirtos 5 min. Likusiu laiku (5 min.) apie šį tekstą ir jame keliamas problemas diskutuokite su egzaminuotoju.
Karolis Dambrauskas
Apie sugrįžimą
Grįžimas – tai tokia savotiška kelionės sudedamoji. Tai į kelionės pečius įsimetęs svoris, sunkūs kelionės batai, nuo prakaito ir kelių dienų iš eilės miegojimo drauge apsunkusi striukė, varvantis prakaitas karštą dieną, būtent dėl šių svarmenų kelionės niekaip neišeina palyginti su lengvu pasivaikščiojimu arba greitu sulakstymu į parduotuvę duonos, kiaušinių, pieno ir cigarečių.
Kardinaliai priešinga, asimetriška, į vieną nesulydoma, tačiau kažkaip keistai deranti ir reikšmingai susipynusi – tokia, jei norit, kelionės pasąmonė, antroji dažnai susidvejinusios keliauninko asmenybės pusė. Tai kažkas, kas yra svetima akimirkos jauduliui, kažkas, ką greičiau būtų galima įvardinti kaip nuolatinį nerimavimą, kuris lyg kokia pikta šmėkla išlenda mūsų pačių džiaugsmo ir laimės atspindžiuose. Tai ne naujos laikinos buveinės, o palikti namai, ne Budapešto skersgatviai ir užkaboriai su savo paikystėmis, o nuolat sapnuose tarėjų veidais sugrįžtantys seni pažįstami. Tai „taip turi būti“ konstanta, ir žodis „nes“ čia rašomas prieš ją, o ne po jos, kadangi ji yra atsakymas, kuriam nereikia daugiau jokio paaiškinimo. Tuo tarpu keliavimas yra įžūlus brovimasis į tamsos brūzgynus, jis be grįžtamojo ryšio toks ir pasilieka – įžūlus brovimasis į niekur, faustiškas desperado.
Palyginkime: tai tas vėlus paros metas, kai, likus kelioms akimirkoms iki miego, išeinama vienas ant vieno su savimi. Niekas nemėgsta šių kovų, bet jei neatsisakai jose dalyvauti, galbūt su tavimi dar viskas OK. Grįžimas tam tikra prasme man yra kaip savotiška sąžinės forma.
Yra drakonų, nuo kurių negali pabėgti, negali jų nugalėti, negali jų ignoruoti, bet gali stengtis nevirsti dar viena jų galva. Panašiai ir su keliavimu – sustojęs būsi prarytas. Kaip sukultūrintose laukinėse pievose nutiestais drenažo vamzdžiais visi tekės vieno langelio principu, pasiėmę savo numerėlį, dlingt prie 303 langelio. Kaip normalūs žmonės, gavę darbą, laikysis jo ligi smerties, tapdami anachronizmais… kokioje nors „Norfoje“. Vėliau šnypš tas pačias piktavališkas mantras „kai ašššš buvaau tavo meetų“ savo vaikams, net nebesuprasdami, kad tai jau nebe jie šneka, kad čia tik dar vienas garsiakalbis, transliuojantis epicentro tuštumą.
Pernelyg nutolus, kita vertus, galima užsimiršti, per aukštai iškelti galvą ir iš akių pamesti horizonto liniją, kol atsikėlus vieną rytą ir pačiam iš burnos pasklis smalkės.
Turistais būti dabar jau nemadinga – pasakius, kad esi turistas, pačiam pasidaro kažkaip nemalonu, į burną įsimeta kažkoks kartėlis, o krūtinėn – nesmagumas. Kas kita, kai pasakai, kad esi keliautojas. O jei dar priduri, kad kelias yra tavo pašaukimas, kad nieko tau nėra brangesnio už nuolatinį riedėjimą pro nesibaigiančių kontūrų ir siluetų mozaikas, kurios visos tuoj paleidžiamos cigarečių dūmais pro atdarą mašinos langą, tai jau gali būti tikras – šiąnakt tavęs beveik užtikrintai laukia lytiniai santykiai.
Tačiau abejonė – vienas iš grįžimo veidų – tyliai, bet tvirtai, it vagis naktį kažkieno bute, vagia iš manęs pigiai įgytus įsitikinimus. Kad esu didis keliauninkas. Kad galiu ir noriu niekada negrįžti, neprisirišti, nesusisaistyti. Ir lieka vis mažiau iliuzijų, o kartu ir tikro žinojimo, vis dažniau grįžtu atgal pagalvojimais, kaip dabar atrodo praeities vietos, kaip sekasi sutiktiems žmonėms ir kaip jiems ir man seksis ateity, jeigu aš štai šitaip keliausiu toliau. Užsidengiu akis rankomis nakčia, kad neregėčiau, ir lovoje kirba susisupęs noras paleisti pagalves pūkais.
Spontaniškumas mutavo į spontaniką, nuotykiai emancipavosi ir kartais atrodo, kad iš esmės tu esi tik šeimininkas, nuotykio nešiotojas. Grįžimas yra vėžys, tai užpilta rūgštis, lomkės. Kuo daugiau galimybių, tuo labiau ėda. Bet ir gerai. Juk ne pieno, dešros ir cigarečių išėjom.
