Vientisinio sakinio skyryba (PDF)

Kur reikia, padėkite skyrybos ženklus.

Vinco Krėvės kūryboje ryškiausi senų žmonių ir vaikų paveikslai. Rašytojo nuomone
vaikystė ir senatvė yra du svarbiausi dvasingiausi ir garbingiausi žmogaus gyvenimo etapai. Vaikas
turi pasirinkti savo būsimą gyvenimo kelią nulemti savo ateitį. Anot V. Krėvės vaiką skaistų ir gerą
iš prigimties sugadinti gali tik gyvenimas. Kūriniuose rašytojas talentingai pavaizduoja senąją kartą
senosios artimą ryšį su jaunaisiais senosios kartos savotišką pranašumą jos didžiulį ir nepaprastai
turtingą dvasios lobyną sielos taurumą…

Apsakyme Bedievis V. Krėvė atskleidžia Vainoriaus seno kaimo žmogaus praminto
kaimo filosofu apmąstymus išgyvenimus požiūrį troškimus. Šis žilas kaip obelis senelis net
neatmenantis savo nugyventų metų skaičiaus yra jautresnis ir tauresnis už jaunus kaimo vyrus. Jis
sugeba pajusti menkiausio vėjelio dvelkimą išgirsti smilgų šnarėjimą suprasti mažų paukštelių
giesmininkų kalbą…Akivaizdu kad ir Vainoriaus tikėjimas yra gilesnis ir stipresnis negu jaunosios
kartos. Senasis filosofas mano kad pragaras ten, kur bloga žmogui, kur skriauda, skausmas,
sopuliai, kur žmogus skursta.

V.Krėvės kūriniuose su didele pagarba ir švelnia meile vaizduojamos senos bobulės
plušančios skubančios laikančios ant savo moteriškų pečių visą namų ruošos naštą per darbus
šviesios dienos nematančios. Apsakyme Antanuko rytas atskleidžiama senelės begalinė meilė
vaikaičiui Antanukui. Detaliai pasakojami senos moters rūpesčiai namų ruošos darbai vaizduojamas
ypač turtingas senelės vidinis pasaulis. Bobulė moko vaiką gerumo paklusnumo mandagumo
pamaldumo… Ji atsako į kiekvieną smalsaus Antanuko klausimą. O kiek įvairiausių pasakų sugeba
paporinti ši senolė

Ne mažiau turtingas savo dvasios lobiais yra apsakymo Skerdžius pagrindinis
veikėjas. Skaitydami apsakymą jaučiame pasakotojo simpatiją Lapinui. Skerdžius gamtos žmogus.
Jo manymu nukirsti medį sunkus nusikaltimas tolygus žmogaus nužudymui. Senosios liepos
sunaikinimas taip paveikia Lapiną jog gyvenimas netenka prasmės.

V.Krėvė apsakymuose pagarbiai su meile ir pasididžiavimu vaizduoja žmones
puoselėjančius tikrąsias vertybes. Rašytojas puikiai atskleidžia žmonių beribį dvasios pasaulio
turtingumą gilaus tikėjimo prasmę trapių ir jautrių sielų grožį…