Įrašykite praleistus skyrybos ženklus.
Kaimą gaubė toks tirštas rūkas kad nesimatė nieko nei trobų nei medžių nei jokio žmogaus. Ir berželiai
ir ąžuolai ir liepos visi šie medžiai auga Lietuvoj. Eiti į priešų stovyklą buvo drąsu bet nesaugu. Kiemas
daržas laukai viskas buvo užversta sniegu. Mane sužavėjo pakrantės vaizdas žalsvai pilkos marios geltona
smėlio juosta raudoni namų stogai ir žalios pušys už jų. Durys langai vartai viskas buvo užrišta užrakinta
užkalta lentomis ir paremta apipuvusiais basliais. Miške ne taip užpučia vėjas ne taip merkia lietus ir ne
taip kepina saulė per vasaros karščius. Kai kurie daiktavardžiai pavyzdžiui kailiniai marškiniai akiniai yra
daugiskaitiniai. Sporto aikštelėje mokyklos kieme ir ant vieškelio strykčiodami šūkavo ir mojavo rankomis
vaikai. Visokių balsų buvo girdėti ir paukščių giedojimo ir žmonių šnekėjimo ir karvių mykimo. Ir
gandrui ir strazdui ir zylei erdvės čia ir vietos bus daug. Ne keliai ne upės ne jūros ne kryžkelės skiria
žmones. Nei teatras nei spektakliai nei knygos niekas jo nedomino. Miesčionis viską mato bet mažai
pastebi daug kalba bet nieko nepasako gerai valgo bet nieko negamina. Bet nedorai negražiai elgęsi
miesto gyventojai girtuokliavę lošę kortomis nesilaikę pasninko pagaliau patį Dievą pamiršę.. Jos veidas
buvo dar nesenas tik labai išbalęs. Viską tremties baisumus Šiaurės šaltį alinantį darbą dar mena ne
vienas tremtinys. Tiesiai prieš mus kitoje vagono pusėje sėdėjo žvejys tylus susirūpinęs nelaimingas. Šį
pavasarį miestelyje baigė statyti tirs statinius būtent bažnyčią mokyklą ir pirtį. Kiekvienas daiktas
akmenys ir medžiai upeliukai ir kalneliai sietuvos ir balos raisteliai ir miško keliukai turėjo savo pavadinimą.
