„Egzamino rezultatams didžiausios įtakos turi ne tik mokinio pasirengimas, bet ir du mokytojai: kuris parengė egzaminui ir kuris vertino abituriento darbą“, – įsitikinusi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdybos narė Violeta Žebrauskienė.
Mokytoja bene labiausiai nesutinka su vakar viešai paskleista žinia – esą tiek beraščių, kiek jų atskleidė pastarasis egzaminas, dar nebūta.
„Nesutinku, kad čia beraščių padaugėjo. Valstybiniame lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamine vertinamas ne vien, ir netgi pirmiausia ne raštingumas. Vis dėlto būtent čia turime visišką nesąmonę: raštingumo reikalavimai nuolat griežtinami, leidžiamų padaryti klaidų skaičius mažinamas – tačiau gimtakalbiams mokiniams dalyko programoje nenumatyta nė vienos pamokos raštingumui!O raštingumas egzamine sudaro 35 proc. užduoties.
Tautinių mažumų atstovai turi bent modulį raštingumui ugdyti, o gimtakalbiai – neturi. Žinoma, mokytojas gali numoti ranka į literatūrą, į programą, ir pirmiau ugdyti raštingumą. Žinau mokytojų, kurie važiuoja į mokyklą šeštadieniais ir moko abiturientus gramatikos – bet ar tai išeitis?“, –apmaudo neslėpė mokytoja ekspertė.
V.Žebrauskienei nenuostabu, kad kai kurie moksleiviai per egzaminą ir po jo buvo sutrikę – vieni jautėsi parašę gerai – ir netikėtai buvo įvertinti itin prastai, kiti apskritai nesuprato, kas buvo vertinama. Pašnekovės įsitikinimu, vien abiturientų kaltinti dėl to nevalia: mokytojai ekspertei akį rėžia nekokybiškos, nelogiškos rašinių temų formuluotės.
Visas straipsnis:
Ar beraščiai tik abiturientai: o gal užduočių rengėjai nepaskaitė programos?
Smagu, kad Sąjunga veikia ir yra matoma bei girdima 🙂 Ačiū, Violeta.