Kolegė Daiva Matijošienė dalijasi gerąja patirtimi:
mano mokinė namuose(žinoma, pasiremdama internete rasta informacija) sudėjo į vieną lentelę informaciją apie 2 apysakas: Vaižganto ir Biliūno. Persiunčiu, gal kas pasinaudos.
J. Tumo – Vaižganto apysakos „Dėdės ir dėdienės“ bei J. Biliūno apysakos „Liūdna pasaka“ palyginimas
| „Dėdės ir dėdienės“ | „Liūdna pasaka“ | |
| Tema | Lietuvio charakterio savybių kaita sukrėtimų ir praradimų metu | Žmogaus santykiai su kitu žmogumi;sukrėtimų ir praradimų reikšmė žmogaus gyvenime |
| Vertybės | Darbštumas, pamaldumas, meilė gamtai, tvirti santykiai šeimoje | Meilė, pagarba, užuojauta, supratimas, ištikimybė, draugiškumas. |
| Problemos | Kodėl žmogus pasiduoda kitų įtakai?Kodėl likimas žmogui siunčia išbandymus?
Kaip sukrėtimai keičia žmones? |
Kada žmogus gyvenime palūžta?Kodėl likimas siunčia išbandymus žmogui?
Kaip dideli išgyvenimai paveikia žmogų?
|
| Veikėjai | Menkai save suvokia, visiškai pasiduoda aplinkybėms, paiso stipresnių, nuolankiai reaguoja į situacijas | Maištauja, nesitaiksto su esama tvarka, siekia ne tik vidinės, bet ir tautos laisvės, mažai dėmesio kreipia į kitų nuomonę, kovoja |
| Konfliktas | Tiek vidinis, tiek išorinis ryškūs | Ryškus vidinis, išorinis antrame plane |
| Religijos vaidmuo | Viso kūrinio metu svarbus nors vienam veikėjui | Religija neakcentuojama |
| Gamtos įtaka | Prieglobstis, ramybės ir atsipalaidavimo vieta, gyvenimo dalis | Gamta neidealizuojama |
| Istorinis laikas | Baudžiava ir jos panaikinimas | 1863 m. sukilimas |
| Biografinis laikas | Nuo jaunystės iki senatvės | Nuo jaunystės iki senatvėsAkimirkos – sukrėtimai atidengia pačią žmogaus esmę |
| Erdvė | Kultūros – žmogaus gyvenamoji;Natūros – laukinės gamtos | Kultūros – žmogaus gyvenamoji |
| Pasakotojas | Aktyvioji apysakos jėga;Nesistengia likti neutralus, bet neatveria visų slaptų kertelių, neintymauja;
Visažinis pasakotojas
|
Subjektyvus, atviras, jautrus kito skausmui,Pasakoja pakylėtai
Pasakojama pirmuoju asmeniu |
| Rašymo stilius | Aukštaičių tarmė, fragmentiškumas, daug meninių priemonių, randama tautosakos motyvų | Aukštaičių tarmė, daug nutylėjimų, nebaigtų minčių, akių leitmotyvas, glaustas pasakojimas, dėmesys detalėms, nuoseklumas, nėra aiškios pabaigos |
