Ar šituose sakiniuose / junginiuose (visi jie nurašyti nuo „Lietuvos ryto”) yra klaidų? Jei taip, tai kur ir kokios?
< …> bet gal geriau, nei mirti
< …> arba gali atsisakyti, ir negausi nieko, ir dar ko gero aš tave iškepsiu.
Tai štai tokiems dalykams aš pasirašau, aš juos palaikau ir endorsinu, ir pagal juos galiu vertint.
Jonukas klausia – tai kaip dėl tos karalystės?
Ar reikia kablelio sakinyje „Nėra ką veikti”?
Aš greičiausiai nepadėčiau.
< ...> bet gal geriau, nei mirti ->>> nereikia kablelio
< ...> arba gali atsisakyti, ir negausi nieko, ir dar ko gero aš tave iškepsiu. ->>> ko gero išskiriame kableliais
Tai štai tokiems dalykams aš pasirašau, aš juos palaikau ir endorsinu, ir pagal juos galiu vertint. ->>> dalykams pasirašau– gramatika; endorsinu– žodynas arba įmantravimas 😀
Jonukas klausia – tai kaip dėl tos karalystės? ->>>> Geriau dvitaškis po klausia ir didžiąja raide kabutėse Jonuko klausimas.
Sakinyje Nėra ką veikti galima skirti, galima ir neskirti 😉
Pritariu mokytojo Petro komentarams.
O kaip dėl šito kablelio: „arba gali atsisakyti, ir negausi nieko”? (Beje, ar gerai šiuo atveju padėjau klaustuką – po uždaromųjų kabučių?).
Paskutiniame sakinyje, kurį parašė Petras, nedėčiau.
@Regina Dilienė
Jeigu ? priklauso cituojamam sakiniui, klaustuko reikia prieš kabutes, tačiau šiuo atveju klaustukas citatai nepriklauso.
< ...> bet gal geriau, nei mirti ->>> kablelį galima dėti, galima nedėti, manyčiau
Gal ne „pasirašau”, o „pritariu”?
Dėl kitko pritarčiau Petrui.
Kas tas „endorsinu” ?
“arba gali atsisakyti, ir negausi nieko” – galima dėt, galima nedėt, priklauso nuo noro parodyti prasminį savarankiškumą.
@Regina Dilienė
Klaustuką irgi taip padėčiau, o kablelio, ko gero, ne 🙂
O čia po tačiau ar reikia kablelio:
< ...>, tačiau sužinojęs apie sunkią savo ligą, jis < ...>.
Taisyklėse yra toks pavyzdys: Liucė dengė stalą, bet(,) išgirdusi svečią(,) išbėgo. Vadinasi, reikia, nes išplėstinės skiriamos arba iš abiejų pusių, arba neskiriamos.
< ...> bet gal geriau, nei mirti
Kolegos, gal kas ŽINOTE taisyklę, kuri paaiškintų tokį atvejį, kai aukštesnysis laipsnis („geriau nei”) sujungia sakinius, o ne sakinio dalis?
O kaip šitas kablelis – privalomas, klaida ar galimas: „< ...> arba gali atsisakyti, ir negausi nieko”?
@Regina Dilienė
“< ...> arba gali atsisakyti, ir negausi nieko”
Kaip ir Auksė rašė, turbūt priklauso nuo prasmės: jei žodis „gali“siejamas su žodžiu „galima“, tokiu atveju kablelis privalomas, nes pirmas sakinys beasmenis. Jei suprasime „tu gali“, tokiu būdu „gali atsisakyti ir negausi“ vertėtų laikyti vienarūšėmis sakinio dalimis.
Sveiki.
Ar tai tiesa, kad dabar visų epochų pavadinimus galima rašyti dvejopai: mažąja ir didžiąja raide, pavyzdžiui, Renesansas ir renesansas? Jei taip, kur tai parašyta?
Mokomasis lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodynas. 2007, psl. 37, 4 taisyklė.
Kalbos konsultantė teigia:
Epochų pavadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis, o stilių pavadinimai – mažosiomis.
Žr. konsultaciją:
http://www.vlkk.lt/lit/2921
O mokinių rašiniuose ar taisytini epochų pavadinimai, parašyti mažąja, stiliaus didžiąja raide? Ar tai nesvarbu? Pavyzdžiui, Adomas Mickevičius yra vienas žinomiausių romantizmo poetų. Ar šiame sakinyje yra rašybos klaida?
Vertinant VBE darbus galioja toks susitarimas: visame mokinio darbe turi būti pasirinktas vienas variantas – didžiosiomis arba mažosiomis raidėmis, jei variantai įvairuoja, tada pažymime klaidą.
Ačiū. O kaip yra ugdymo procese? Ar mokinių rašiniuose reikėtų taisyti epochų pavadinimus, parašytus ir mažosiomis, ir didžiosiomis raidėmis?