Gintare_buti isipareig tevynei
Gal šis rašinys būtų III lygio?
Visos citatos išmoktos atmintinai…
Skaitomiausi įrašai
14 Comments on “Ką reiškia būti įsipareigojusiam tėvynei? (Samprotaujamasis rašinys, III lygis)”
Komentarai Išjungti.
Svetainė, skirta lietuvių kalbos mokytojams
Įvertinau šitą rašinį dešimtuku. O kaip jums atrodo?
Tikrai puikus rašinys.
Man irgi labai patiko šitas rašinys. Nurijau karčią pavydo piliulę… Kolege Regina, pasidalykite patirtimi, kaip išmokote savo mokinius samprotavimo meno… 😉
As irgi pritariu, puikus rašinys. Sėkmės Jums, didžiuokitės savimi.
Darbas tikrai III lygio. Ačiū, kad parodėt puikaus darbo pavyzdį.
O dabar ne į temą 🙂 Skaitydama prierašą, kad visos citatos išmoktos atmintinai, aš susimąstau apie mokinį, kuriam reikia nežinau kiek citatų išmokti, kad būtų pasiruošęs per egzaminą parašyti gerą rašinį. Kiek prisimenu, buvo deklaruojama, kad programos atnaujinamos dėl to, jog sumažėtų mokinių krūvis. Retorinis klausimas: kurioje vietoje tas krūvis sumažėjo?..
Ačiū už pagyrimus.
O dabar apie mokymo „techniką”: kiekvieno programinio autoriaus citatą mokomės atmintinai, bet prieš tai su ta citata padirbame: ją interpretuojame, rašome skirtingų temų (!) pastraipas su ta pačia citata. Mokomės įdomesnes, reikšmingesnes citatas atpasakoti (ir Gintarės rašinyje yra tokių atpasakojimų). Kiekvieno privalomo autoriaus kokią nors charakteringą biografijos detalę išmokstame ir „apžaidžiame”, tą patį darome su epochos bruožais. Vietoj socialinės patirties skatinu mokinius remtis rašytojų biografijomis, tais įsimintais faktais, ypač jei jie kalba apie asmenybės formavimąsi. Kiekvieną pamoką „nejučiomis” grįžtame dar bent prie vieno ankstesnio autoriaus.
Ir toks pragariškas darbas duoda „rezultatą” – iš 48 mokinių 4 – 5 geri ir labai geri darbai, verti devynetuko ar dešimtuko, užtat, donelaitiškai tariant, mėšlo yra kiek tik nori – pradedant svaičiojimais apie pervedamą per gatvę senutę ar lietuvninkus, gyvenusius už Lietuvos ribų ir todėl besiilginčius Tėvynės, ir baigiant deklaracija, kad įsipareigoti – tai ne tik duoti, bet ir gauti(!!!), o kadangi tėvynė niekam nieko neduoda, tai nėra ko jai ir įsipareigoti… Štai tokius genijus ir gelbsti citatos. Bet šiaip…, turiu naują mokinę, kuri rašinyje padarė 61 raštingumo klaidą. Ir dar daug visokio turto turiu… Kaip ir visi :).
Regina, aš ,,apšalus”. Liuks rašinys.
Per kiek laiko tiek žodžių pripylė? Ar įmanoma per dvi pamokas? Manau, ne
@levitaki
Rašyta ne tik per 2 pamokas, abi mergaitės turėjo išeiti į olimpiadą, todėl leidau pabaigti namie ir paprašiau, kad iš karto surinktų kompiuteriu – taip lengviau skaityti :). Yra dar pora gerų darbų, bet jie atiduoti mokiniams :).
@Regina Dilienė
labai ačiū, Kolege, už tokį geranorišką ir paprastą pasidalijimą patirtimi ir už nesimaivymą, kad visi taip rašo. Tai tiesiog teikia jėgų, kad ne vien mūsų klasėse sėdi panašūs ,, profesoriai” su 61 klaida. Jūsų mokinė Gintarė labai raštinga, turiu galvoj tiesiogine prasme. Kaip to pasiekiate? Ar mokotės kalbos dalykų 11- 12 klasėje?
Įkelti darbai žavi… Bet ir aš turiu klausimėlį…:) Kokią pamokos formą, metodus renkatės autorių biografijoms aptarti? Jūs pati pasakojate, rodote skaidres ar vaikams patiems liepiate konspektuoti ir ieškotis medžiagos? Ir iš viso – ar skiriate autoriaus biografijai atskirą pamoką?
@LinaCh
Biografijoms aptarti renkuosi atskirus įdomius epizodus ir jais remdamiesi samprotaujame, t.y. kalbamės, šaipomės, juokaujam, mokomės gyvenimo prozos :). Taip studijavome Donelaičio laikų mokyklą ir mokinių uždarbiavimo būdus, apgailėjome Sarbievijų, turėjusį viską, ko gali trokšti žmogus, bet neįgyvendinusį paprasto noro gyventi kaime, džiaugtis gamta ir kurti. Kalbame apie gyvenimo paradoksus, pavyzdžiui, didysis lenkų poetas A.Mickevičius niekada nėra matęs nei Varšuvos, nei Krokuvos, kurioje jį palaidojo kaip karalių. Dar lyginome Donelaičio pietistines pažiūras ir A.Baranausko sau susikurtas taisykles. Nesimokome jokių datų (tik epochą), nes aš metų neatsimenu, tai negalėsiu pasakyti, ar mokinys neklysta 🙂 🙂 🙂
@sava
Dėl kalbos mokymo, tai kartais neapsikentusi padarau kokią pamoką, bet šiaip turime juoduosius klaidų sąrašus – pirmajame yra mokinio kažkada padarytos klaidos (tik rašyba, žodyno ir gramatikos klaidos), antrasis sąrašas yra bendras. Ir jei mokinys vėl padaro klaidą „iš sąrašo”, tai jei tas sąrašas savas, gauna vienetą į žurnalą, jei bendras – vienetas pieštuku (iš trijų „pieštukinių” pažymių rašomas bendras pažymys į žurnalą). O dėl skyrybos, tai gelbsti sakinių schemos, kai mokiniai įvaldo tam tikrą sintaksinę konstrukciją. Tokios konstrukcijos pavyzdys gali būti kad ir išmokti vos du citavimo būdai :), užtat be klaidų 🙂
Dabar supratau, kas yra III lygis. Ačiū, kolege! 🙂
@Regina Dilienė
labai ačiū už paaiškinimą, nes panašiai ir aš darau – už įgrisusias klaidas rašau dvejetus, tik neseniai buvau paauklėta, kad elgiuosi nedorai -mat vaikučiams pernelyg didelis stresas gauti ,, už nieką” dvejetus.