Svetainė, skirta lietuvių kalbos mokytojams
Literatūrologės Ritos Tūtlytės straipsnyje svarstomas Jurgio Savickio prozos ir ankstyvojo Europos modernizmo reiškinių santykis, labiausiai – su jugendo menu ir gyvenimo filosofijos idėjomis. Minėtu pagrindu pristatoma ir austrų dailininko Gustavo …
Jurgis Savickis: PARODIJOS AR ŽAIDIMAS LITERATŪRINE TRADICIJA Skaityti daugiauBalys Sruoga (1896.II.2-1947.X. 16) -vienas žymiausių lietuvių rašytojų, poetas, prozininkas, dramaturgas, kritikas, literatūros ir tautosakos tyrėjas, kurio literatūrinis palikimas stebina ir įvairove, ir menine skvarbą. Debiutavęs 1911 m. straipsneliais, eilėraščiais …
Lietuvių literatūros lobynas: Balio Sruogos „Dievų miškas“ Skaityti daugiauJOANNA TABOR straipsnyje aptariama kaukės motyvo vaizduosena lenkų modernizmo dailininko Witoldo Wojtkiewicziaus (1879–1909) ir lietuvių prozininko Jurgio Savickio (1890–1952) kūryboje. Apžvelgiama plati kaukės simbolikos sfera, aptariami reikšminiai šio simbolio variantai …
Kaukės motyvas Jurgio Savickio ir Witoldo Wojtkiewicziaus kūryboje Skaityti daugiauEsmė paprasta kaip ir viskas Lietuvoje – egzaminą moksleiviai laikys jau po metų, o egzamino užduočių pobūdis, konkrečių reikalavimų „svoris“, mokymo metodika ir net darbų pavyzdžiai vis dar nežinomi! Ir …
Str. apie 2013 m. egzaminą Skaityti daugiauPernai populiariausios lietuvių grožinės literatūros rašytojos tarp bibliotekų skaitytojų buvo Elena De Strozzi ir Irena Buivydaitė-Kupčinskienė, o Romualdo Granausko knyga „Gyvenimas po klevu“ daugiausia kartų buvo išduotas skaityti. Tai rodo …
Bibliotekų lankytojai pernai labiausiai skaitė E. De Strozzi, I. Buivydaitės-Kupčinskienės knygas Skaityti daugiau< ...> visai tautai nepakenktų savikritiškai į save pasižiūrėti, o paskui ir palyginti, ką apie tai yra rašęs Kudirka. Atitikčių labai daug. O politinėms partijoms tiesiog būtina į kudirkišką „zerkolą“ …
Vincas Kudirka ir šiandien mums reikalingas kaip niekad Skaityti daugiauLietuvių raštijos situacija XVI a. iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti paradoksali: Lietuvos piliečiai, daugiausia bajorai, sukuria tautinę raštiją XVI a. viduryje už Lietuvos ribų – Mažojoje Lietuvoje, tuo tarpu pačioje …
Daukša- „lyg mūsų Homeras” Skaityti daugiauLiteratūrologo Dainiaus Vaitiekūno straipsnyje apžvelgiama Jono Biliūno kūrybos recepcija kritikoje, pažymint svarbesnes liūdesio temos transformacijas. Liūdesys Biliūno kūryboje skaitytojų buvo pastebėtas anksčiau, nei jis buvo „iteisintas” kritikoje. Kritikoje kalbama apie …
Liūdesio recepcija (Jono Biliūno prozos interpretacija) Skaityti daugiau< ...> Prigimtinė Jono Aisčio estetika nepaprastai intensyvi. Gimęs Joninių naktį (pagal senąjį kalendorių), tarsi gavo to laiko maginių galių. Svarbiausia iš jų – ir itin artima Jonui Biliūnui – …
Viktorija Daujotytė. Aiškinanti Aisčio estetika Skaityti daugiauRaštai, sakoma, labiausiai parodo kiekvienos tautos sąmonės laipsnį. Lietuvių tauta – ne išimtis. Lietuvių tautinio sąmonėjimo istorija – irgi raštuose. Tik mūsų tautinė tapatybė, kaip ir visa lietuvių tautos formavimosi …
Miškas ir lietuvis: ar ne giria labiausiai formavo, grūdino ir padėjo mums išlikti? Skaityti daugiauApie Joną Aistį būtų galima kalbėti ne vien kaip apie poetą, bet ir kaip apie mokslininką, tautos likimo filosofą, valstybės teoretiką, visuomenės darbuotoją, publicistą, literatūros kritiką, bibliotekininką, sportininką slidinėtoją Alpių …
Jono Aisčio žodžiais Skaityti daugiauJonas Aistis (gimė 1904m, mirė 1973m) – vienas žymiausių lietuvių lyrikų, intymų lyrinį kalbėjimą derinęs su poetiniu programiškumu, reiškęs neoromantikų kartos idealus, vėlyvojoje kūryboje itin angažavęsis Lietuvai ir lietuviškumui. Eleginio, …
Jonas Aistis. Poezija Skaityti daugiau