Knygos vaikams ir jaunimui – vienas specifinių literatūros žanrų. Vaikų literatūrai tenka didžiulė atsakomybė už pirmąją vaiko pažintį su knygomis, o jaunimo literatūra yra veikiama madų ir populiarumo bangų.
Kada atsirado ir kaip keitėsi vaikų ir jaunimo literatūra? Ko reikia gerai vaikų knygai? Kokios paauglių knygos šiuo metu yra „ant bangos”? Atsakymų į šiuos klausimus ieškome drauge su literatūrologu, vaikų literatūros ekspertu Kęstučiu Urba, leidyklos „Alma littera” direktore Danguole Viliūniene ir psichologe Daiva Balčiūniene.
Du vaikų literatūros šimtmečiai
Vaikų ir jaunimo literatūra – tai knygos, nuo kurių prasideda vaiko pažintis su pasauliu. Pasak literatūrologo K.Urbos, lietuviškų knygų vaikams ištakos siekia XVIII amžiaus vidurį.
„Mūsų vaikų literatūros ištakos yra švietimo epochoje. Iš šio laikotarpio ji perėmė esminį poetikos bruožą – didaktizmą, siekį per knygą vaiką mokyti ir labai konkrečiai auklėti. Iš esmės švietimo nuostatomis pagrįsta kone visa XX amžiaus pirmosios pusės lietuvių vaikų literatūra”, – teigė K.Urba.
Pasak jo, vaikų ir jaunimo literatūra atsigavo septintajame XX amžiaus dešimtmetyje, kai joje įsitvirtino tokie rašytojai kaip Kazys Saja, Vytautas Petkevičius, Vytautė Žilinskaitė, poetai Anzelmas Matutis, Martynas Vainilaitis, Violeta Palčinskaitė, Ramutė Skučaitė ir kiti.
Kita lietuvių vaikų literatūros banga plūstelėjo ant aštuntojo ir devintojo dešimtmečio ribos.
„Nėra abejonių, kad vienas ryškesnių vaikų poezijos reformatorių buvo Sigitas Geda. Šalia jo minėtina Janina Degutytė, tuo metu atsiskleidė ir Vytautės Žilinskaitės, kaip vaikų rašytojos, talentas. Žodžiu, turime turtingą lietuvių vaikų literatūros klasikos fondą. Labai dėsninga, kad leidykla „Alma littera” daugiau kaip prieš dešimtmetį bene pirmoji atsigręžė į sovietmečio laikų klasiką ir pradėjo leisti „Grigo ratų” seriją. Nors pati serija formaliai išnyko, to laiko vaikų literatūra iki šiol sėkmingai randasi šios ir kitų leidyklų aruoduose”, – pasakojo literatūrologas.
Visas straipsnis:
