Valstybinio lietuvių kalbos egzamino rezultatai nuvylė. Egzamino vertintojams akis badė ir minčių raiška, ir gramatinės klaidos. Lietuvių kalbos mokytoja Nijolė Bartašiūnienė mano, kad lazda turi du galus: ir mokinių raštingumas prastas, ir užduočių rengėjams kelinti metai iš eilės stinga profesionalumo. „Formuluojant temas jiems reikėjo žodyne pasitikrinti žodžių reikšmes“, – skaudžiai dūrė pedagogė iš Klaipėdos ir išvardijo trūkumus.

12 procentų šiemet egzaminą laikiusių abiturientų susimovė – egzamino jie neišlaikė.

Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokytoja ekspertė N.Bartašiūnienė mano, kad vaikų raštingumas vis menksta, jie pritingi – neskaito knygų, koją pakiša ir tai, kad 11 ir 12 klasėse nebesimokoma gramatikos. Pedagogė prisipažino: ji, kaip ir neretas kolega, dalį literatūros pamokų skiria skyrybai bei rašybai.

Laikydami egzaminą abiturientai galėjo rinktis: rašyti samprotaujamąjį arba literatūrinį rašinį.

„Keistokai atrodys, bet Lietuvos mokytojas rengia mokinius egzaminui neturėdamas jokio ekspertų parengto oficialaus vadovėlio apie literatūrinio ir samprotaujamojo rašinio mokymą“, – sakė N.Bartašiūnienė.

Visas straipsnis:

Mokytoja ekspertė: „Egzamino rengėjams būtų pravertęs žodynas“