Knygos- padeda pažinti pasaulį ir save.Juose pilna informacijos apie tam tikrus dalykus,
juose rašoma įvairios istorijos, pasakojimai. Knygos atitinka įvairių žmonių interesus.
Skaitant bet kokią knygą, visad sužinome kažką nauja, negirdėta. kiekvienas knygos
herojus bent dalelia atitinka musu charakterio : liudnas, pavydus, geras, linskmas… is
knygu gali susipazinti su ivariom salim ar kulturom, pakeisti savo poziuri, suprasti save ir
savo pomėgius. Perskaicius knyga pajunti kazka naujo savyje, o ja skaitydamas gyveni
heroju gyvenimus, taip pat pamastai jog tu ar tavo draugas buvo toje pačioje
situacijoje ,kurioje ir knygos herojus.
Manau, daugelis žmonių sutiks, kad skaityti knygas yra naudinga.Tačiau tobulėjanti
mūsų visuomenė technologijų skrityje,taip pat žmonių sumaterialėjimas lėmė ,kad
šiuolaikinis žmogus atitolo nuo knygos ir jos skaitymo. Šiuolaikiniam žmogui
nebeįdomios dvasinės vertybės,jis nebesigilina į savo vidinį pasaulį.Dabartiniam žmogui
svarbesnė karjera,jos siekimas,todėl neatranda laisvo laiko,kurį galetų išnaudoti
skaitydamas knygas. Jaunimas pirmenybę teikia internetui ,kompiuterio žaidimams ar
televizoriui,nepagalvodami,kad tai tik laiko švaistymas
Televizija ir internetas yra pritaikyti kalbėti apie šios dienos aktulius įvykius. Atsitikus
kokiam nors įvykiui galima apie tai išgirsti vakaro žiniose ar apie tai skaityti internete.
Tačiau būtent tai yra šių informacinių priemonių trūkumas. Mano nuomone, protingiau
elgiasi tie tėvai,kurie nuperka vaikui jam patinkančią knygą,negu kompiuterinį
žaidimą.Literatūra turi daug daugiau privalumų negu kompiuteris ar televizija. Tėvai gali
nupirkti vaikui tokią knygą, kurią perskaitęs jis gaus didelė gyvenimo pamoką,ar sužinos
dalykų,kurie galbūt veliau jam pravers asmeniniame gyvenime. Televizija ir internetas
neretai teikia informaciją nepalankia vaiko psichikai,Internete daug smurto,kuris žaloja
vaiką morališkai..Manau kad, pati svarbiausia literatūros funkcija tai žmogaus vidinio
pasaulio ugdymas.
Bendravimas su knyga – tobuliausia intelekto lavinimo forma. Skaitydami
literatūrinius kūrinius mokomės gražios, vaizdingos lietuvių kalbos. …
Jos neskaitymas tik prievrcia zmogu nesidomėti savo jausmais,emocijomis,privercia ji
leksteti ,tapti zemos kulturos.Neskaitantis zmogus turi labai siaura zodziu zodyna,
Narsydamas internetinese svetainese jis priima vien tiesiogine informacija,jis nesugeba
izvenlgti minciu tarp eiluciu ,praranda unikalia vaizduote,kad to išvengtume turime nuo
mažens pratintis prie knygu skaitymo,pamatyti skaitymo vertę ir galią.
Jau daugelyje saliu knygas galima skaityti mobiliajame telefone,bet mano nuomone
toks skaitymas yra beprasmis tai tikrai ne tas pats, kas vartyti gražiai išleistą knygą.
Zmogus mobiliojo telefono ekrane knyga skaito ,tam,kad skaitytu,bet dvasiškai nei kiek
netobulėja. Todel knygas turime skaityti ne telefono ekrane,tada ugdysime savo
kalebejimo ygudzius.Noredamas isigilinti i knyga,pajausti jos teigiama poveiki, riekia
atsiroboti nuo aplinkos,paskyrti jai tam tikra laika ir vieta.
Knygos mums atskleidžia per amžių puoselėtas, kurtas ir atrastas vertybes, perduoda
išmintį iš kartos į kartą. Iš jų mes sužinome apie savo praeitį, jų dėka susipažįstame su to
laikotarpio žmonių mąstymu bei buitimi. Knygos suteikia žinių apie mūsų padarytas
klaidas ir leidžia pasimokyti iš jų.
