Prieš dešimt metų, rugpjūčio 18 dieną, mirė Ričardas Gavelis, vienas įdomiausių, bet tuo pačiu ir kontraversiškiausių šiuolaikinio literatų cecho atstovų. Kalbėti apie šią figūrą galima daug ir įvairiai, bet Lietuvoje kažkodėl kalbama mažai ir tyliai. Tad Aplinkkeliai siūlo pasirausti atminties lentynose ir mąstyti apie Gavelio kultūrinį indėlį – su kuriuo jau įgytas atitinkamas atstumas – kaip apie tokį, kuris mus formuoja ir esti nurodęs kūrybines gaires, o gal yra toje pozicijoje, nuo kurios galima kalbėti apie atitinkamą literatūrinio kūrinio turinio transformaciją šiuolaikinėje lietuvių literatūroje.
Kartais svarbūs dalykai pradėtini nuo prisiminimo, o tam dalykui atsirasti dažnai atminties nepakanka, todėl pasirausę savo garsų lentynos archyve siūlome dvigubą prisiminimą garsų pavidale – 2011 m. birželio 25 d., šeštadienį, Alantoje, Molėtų rajone, „Santaros-Šviesos“ konferencijoje Violetos Kelertienės skaitytą pranešimą apie Gavelio kūrybą.
Garso įrašą rasite čia: Violeta Kelertienė „Klajonė po Ričardo Gavelio romanus“
(p.s. į užrašą peržiūra negalima nekreipti dėmesio, spauskite atsisiųsti)
