Svetainė, skirta lietuvių kalbos mokytojams
< ...> visai tautai nepakenktų savikritiškai į save pasižiūrėti, o paskui ir palyginti, ką apie tai yra rašęs Kudirka. Atitikčių labai daug. O politinėms partijoms tiesiog būtina į kudirkišką „zerkolą“ …
Vincas Kudirka ir šiandien mums reikalingas kaip niekad Skaityti daugiauLietuvių raštijos situacija XVI a. iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti paradoksali: Lietuvos piliečiai, daugiausia bajorai, sukuria tautinę raštiją XVI a. viduryje už Lietuvos ribų – Mažojoje Lietuvoje, tuo tarpu pačioje …
Daukša- „lyg mūsų Homeras” Skaityti daugiauGal vienas kitas tokiu vertinimu ir abejotų, tačiau oficialiai Bronius Radzevičius yra lietuvių literatūros klasikas – mokyklinių vadovėlių ir egzaminų objektas, monografiškai aptariamas literatūros istorijos personažas. Kaip, kieno dėka suvokiame …
Nuo skaitytojų nuslėptos aistros, arba tikrieji „Priešaušrio vieškeliai” Skaityti daugiauLiteratūrologo Dainiaus Vaitiekūno straipsnyje apžvelgiama Jono Biliūno kūrybos recepcija kritikoje, pažymint svarbesnes liūdesio temos transformacijas. Liūdesys Biliūno kūryboje skaitytojų buvo pastebėtas anksčiau, nei jis buvo „iteisintas” kritikoje. Kritikoje kalbama apie …
Liūdesio recepcija (Jono Biliūno prozos interpretacija) Skaityti daugiau< ...> Prigimtinė Jono Aisčio estetika nepaprastai intensyvi. Gimęs Joninių naktį (pagal senąjį kalendorių), tarsi gavo to laiko maginių galių. Svarbiausia iš jų – ir itin artima Jonui Biliūnui – …
Viktorija Daujotytė. Aiškinanti Aisčio estetika Skaityti daugiauRaštai, sakoma, labiausiai parodo kiekvienos tautos sąmonės laipsnį. Lietuvių tauta – ne išimtis. Lietuvių tautinio sąmonėjimo istorija – irgi raštuose. Tik mūsų tautinė tapatybė, kaip ir visa lietuvių tautos formavimosi …
Miškas ir lietuvis: ar ne giria labiausiai formavo, grūdino ir padėjo mums išlikti? Skaityti daugiauApie Joną Aistį būtų galima kalbėti ne vien kaip apie poetą, bet ir kaip apie mokslininką, tautos likimo filosofą, valstybės teoretiką, visuomenės darbuotoją, publicistą, literatūros kritiką, bibliotekininką, sportininką slidinėtoją Alpių …
Jono Aisčio žodžiais Skaityti daugiauJonas Aistis (gimė 1904m, mirė 1973m) – vienas žymiausių lietuvių lyrikų, intymų lyrinį kalbėjimą derinęs su poetiniu programiškumu, reiškęs neoromantikų kartos idealus, vėlyvojoje kūryboje itin angažavęsis Lietuvai ir lietuviškumui. Eleginio, …
Jonas Aistis. Poezija Skaityti daugiauKas tą vietelę aplankys, Tai rankai ačiū pasakys, Kuri suolelį tašė, kalė. Čia taip malonu ir ramu! Pripildo paukščiai čiulbimu Tą žalią be pastogio salę. – Maironis – Pirmą kartą …
Maironio „Suolelis miške” Skaityti daugiau< ...> Maironio rankraštyne yra šeši storoki sąsiuviniai, pilni prirašyti įvairiausių kūrinių. Dažnai poetas vienoje pusėje (dešinėje) rašydavo kokią dramą, o kairę palikdavo papildymams. Vėliau tuščiose vietose rašydavo visai ką …
Gaila, kad Maironis nerašė dienoraščio Skaityti daugiauMaironį kaip poetą žino visa lietuvių tauta. Kaip neeilinį teologą jį gerai pažįsta kunigai, ypač buvę jo studentai. Maironio parašytas traktatas „De justitia et jure” yra nemažas įnašas moralinėje teologijoje …
Maironis istorikas Skaityti daugiauŠiemet minint Maironio metus poeto ir kunigo bei aktyvaus visuomenės veikėjo asmenybę nuodugniai tyrinėjusi Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė A.Ruseckaitė įsitikinusi, kad tautos dainius dėl ūkiškų gebėjimų iki šiol yra …
Ko galėtų pamokyti Maironis? Skaityti daugiau