2011 m. liepos 1 d. švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius įsakymu Nr. V-1197 patvirtino Brandos egzaminų ir įskaitų programas, pagal kurias nuo 2013 metų bus organizuojami ir vykdomi brandos egzaminai ir įskaitos. Šiuo įsakymu ministras dar kartą akivaizdžiai pademonstravo, kad šuo loja, o karavanas eina – programos patvirtintos, nors lituanistų, IT specialistų, istorikų, fizikų ir kitų dalykininkų priekaištai programoms nesiliovė (matyt, dėl to visos diskusijos tuoj pat po patvirtinimo buvo ištrintos iš Ugdymo plėtotės centro (UPC) tinklalapio).
Paskutinieji turbūt pasidavė lituanistai, dar pačioje birželio pabaigoje Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos (LKLMS) vardu nusiuntę ministrui, Valentinui Stundžiui, Kęstučiui Kaminskui, Giedriui Vaideliui, Loretai Žadeikaitei, Vaidui Baciui ir Nidai Poderienei laišką, kuriame rašė, jog LKLMS, apsvarsčiusi lietuvių kalbos įskaitos, lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos projektus, nepritaria jiems dėl daugelio esminių dalykų.
Atsakymą nuo N.Poderienės lituanistai gavo, tačiau jis, kaip mokytojai sako, pasirodė vazoninis. Ministerijos specialistė ne tik nepaisė aritmetikos (50 proc. padidėjusį vertintojų poreikį ji aiškino kaip dvigubai daugiau), ne tik neatsakė į pateiktą klausimą, iš kur imti tiek rašymo valandų, bet ir niekaip nenorėjo pajusti skirtumo tarp dviejų sąvokų: remtis literatūra ir remtis NURODYTA literatūra.
Visas Reginos DILIENĖS straipsnis – „Dialoge“.
Visas „Dialogo” nr., kuriame yra šis straipsnis:
„Lituanistų avilyje” išties informuojama, jog netrukus pradės veikti ,,Lituanistų avilys 2011″
P.S. 1. Darbą pradės atsinaujinęs „Avilys”. Jo moderatorė – Aldona Kruševičiūtė.
2. Lektorius dėl darbo su naująja programa, rašinių vertinimu kviestis į savo centrus …
Seminaras dalykiškas – man dalyvavimas jame buvo tikrai vertingas.
D. Kuolys kalbėjo apie tai, kaip dėstyti senąją literatūrą, kad ji būtų patraukli mokiniui. Jo pozicija tokia: nesigilinti plačiau į tuos tekstus, kurių patys neatrakinam ir nežinom, kaip jais sudominti jauną žmogų. „Klausimai, kuriuos keliu tekstams, ir pati tekstų atranka yra paveiki klausimų, kuriuos keliu pats sau” (Stephen Greenblatt, 1980). „Kad suprastum, kas buvo Šekspyras, svarbu sekti jo kalbiniais pėdsakais atgal į gyvenimą, kurį jis nugyveno, ir į pasaulį, kuriam toks atviras buvo. O norint suprasti, kaip Šekspyro vaizduotė padėjo jam paversti savo gyvenimą menu, svarbu pasitelkti savąją” (St. Greenblatt, 2004). Taip lektorius sustiprino savo pasiūlymą. Taigi KONTEKSTAS (ISTORINIS IR KULTŪRINIS) + VAIZDUOTĖ. Į tautos istoriją žvelgti kaip į naratyvą. Istorija dirbo mums ir šiandien mes turime rast galimybių dialogo su ja. Bet svarbu ir nepaskęsti vieno teksto detaliam nagrinėjime – matyti visumą: epochą, žmogų, jo pož. į gyvenimą, mirtį… Pažinti epochų panašumus ir skirtybes, suprasti daugiakalbiškumo esmę LDK. Priminė K. Don. skaitymo galimybes: 1. Kaip religinę – metafizinę poemą. 2. Kaip politinę poemą. 3. Kaip tautos herojinį epą. Naujose chrestomatijose ir privaloma, ir konteksto medž. yra (tik vakar pasirodė chrest.), jose yra ir mokslinių tiriamųjų, ir kūrybinių užd., dominuoja klausimai, apibendr. informaciją. Lektorius aptarė kelias epochas, bet inf. bus chrest.
D. Abukevičienė irgi pristatė kultūrinį, istorinį kontekstą išryškindama kūrinių individualumą. Dominavo Renesanso epocha, Radvilų sit., „Radviliados” esmė.
Z. Nauckūnaitės ir A. Bredelienės medž. jau pateikė Klaipėdos mokytojai.
N. Poderienė priminė, jog teksto analizė ir dabar reikalinga, kad galėtum parašyti argumentuotą tekstą, tik dabar ji nėra smulki… Egzamino vertinimo normos paskelbtiems lygmenims yra kuriamos ir pirmą kartą bus išbandytos 2012 pavasarį organizuojant bandomąjį egzaminą, po ko prireikus bus dar kartą koreguojamos.
Tiesa, A. Bredelienės vienas duotų mokinio darbų (lit. raš.) kitoks: „Kaip Jūsų studijuotų kūrinių problemos susijusios su tuose kūriniuose atspindimu, pristatomu istoriniu laiku? Ar tos problemos yra konkretaus laiko aktualijos, ar įgauna universalumo, amžinumo?” (mums keliems paminėjo, jog tai aukščiausiu balu įvert. d.)
Kai gausiu sem. lektorių pateiktis ir nusk. minėtą rašinį, būtinai atsiųsiu…
Malonaus visiems dar vieno artėjimo į dar vieną PRADŽIĄ…
Tai kokios žinios iš pirmininkų pasitarimo?.. 😎
Aišku, jog pagrindinis orientyras, kaip ir seniau, – egzamino programa. Labai daug erdvės improvizacijoms nepalikta. Tikėkimės, kad „Gimtasis žodis” publikuos vertingus lituanistams straipsnius. Šiandien bibliotekoje pažiūrėjau, kad senosiose chrestomatijose nuo raštijos pradžios iki XIX amžiaus nieko ypatingo nėra, o ir pats formatas toks morališkai pasenęs, kad net nesinori imti į rankas, kur jau ten mokiniams… Imsimės kūrybos.
Manau, kad tokie klausimai kyla visiems neabejingiems lituanistams, kuriems teks nuo rugsėjo mokyti trečiokus. Kaip gali mokyti, kai pats nesi tikras, jog gerai suvoki, ko iš tavo mokinių tikisi egzaminų programos sudarytojai. Toks netikrumas tikrai gali iš proto išvesti. Klausimai išties tikslūs ir aktualūs. Ačiū.
Na, pastarųjų laikų tendencijos akivaizdžiai rodo, jog teks turbūt kokius nors kursus lankyti ir istoriko kvalifikaciją turėti, jeigu norėsime gimtąją kalbą dėstyti 🙂
Klausimai puikūs, nekantru sulaukti atsakymų.
@Violeta Žebrauskienė
Tikrai 🙂 🙂 🙂 🙂 Gal ir mes ,,atnaujinti” būsime- nebe lituanistai, o istorikai 😀
Kadangi seminare dalyvausiu, tai domėsiuos atsakymais į klausimus ( pačius klausimus perduoti jau kažkas įpareigotas!), o antradienį pasistengsiu inf. pasidalinti.
Pažiūrėkit, koks siurprizas istorijos mokytojams !!! „Baltų lankų” tinklalapyje radau informaciją :
Dalia Satkauskytė, Irena Kanišauskaitė, Marius Mikalajūnas, Nijolė Šervenikaitė, Saulius Žukas
Literatūros vadovėlis 11 klasei II dalis – atnaujintas!
Metai: 2011
Įrišimas: minkštas
Kaina: 35 Lt
ATNAUJINTAS PAGAL NAUJAS VIDURINIO UGDYMO BENDRĄSIAS PROGRAMAS!
Šių metų vasario mėnesį Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino naujas istorijos dėstymo 11–12 klasėms programas. Pagal jas istorijos mokytojai turės pradėti dirbti jau nuo šių metų rugsėjo 1 dienos.
„Baltų lankų“ leidykla jau rengia Istorijos vadovėlį 11 klasei, atnaujintą pagal naują programą. Kadangi bus pakeista tik trečdalis ankstesnio vadovėlio teksto, jis laikomas atnaujintu, o ne nauju, kuriam reikėtų ilgos ekspertavimo procedūros. Pirmoji vadovėlio dalis bus pristatyta į mokyklas iki rugsėjo 1 d.
Labai atsiprašome mokytojų dėl vėluojančios informacijos apie vadovėlį.
TURINYS
II dalis
1 Realizmas
1.1 Realistinis vaizdavimo būdas
1.1.1 Realistinis romanas – populiariausias XIX a. žanras
1.1.2 Realistinio pasakojimo veikėjų psichologizavimas ir visuomenės kritika
1.1.3 Onorė de Balzako romanai
1.1.4 Fiodoras Dostojevskis („Nusikaltimas ir bausmė“, „Broliai Karamazovai“)
1.1.5 Antonas Čechovas („Storasis ir plonasis“, „Žmogus futliare“)
1.1.6 Gi de Mopasanas („Pjeras ir Žanas“)
1.2 Realistinė lietuvių literatūra
1.2.1 Lietuvių prozos kelias į realistinį vaizdavimą
1.2.2 Žemaitė („Autobiografija“, „Sutkai“)
…
Pralinksmino 🙂 🙂 🙂
Susiskambinau su viena kolege, kuri pažadėjo klausimus perduoti seminaro vedėjams :). Tačiau atskirų miestų atstovai gali pateikti ir savo suformuluotus klausimus, taip būtų net svariau…
(Nors šiuo metu prisijungę net 8 nariai ir net 15 svečių (puslapis be slaptažodžio), niekas diskutuoti neskuba…)
@Petras Gedvilas
Pateiks tas, kas važiuos į seminarą :). Argi čia sunku išsispausdinti ir paduoti jau paruoštus klausimus? O į „Dialogą” aš galėsiu nusiųsti, jei tik manome,kad to reikia. O gal reikia tik kokiems 5 žmonėms? Gal kitiems viskas aišku?
Dabar reikia išspręsti taip pat nemažiau svarbų klausimą- kas juos pateiks?
Siūlau klausimus pateikti raštu prieš seminarą. Be to, siūlau klausimus kiek „apžaisti” ir pateikti „Dialoge”. Ką apie tai manote?
O dabar klausimus kiek pakoregavau ir pridėjau naujų:
KLAUSIMAI:
1. Kuo skiriasi literatūrinis rašinys nuo naujojo samprotavimo remiantis literatūra, o dar tiksliau – remiantis NURODYTU AUTORIUMI?
Metodikoje (Ruseckienė L., Literatūros pedagogikos studijos, V.: Gimtasis žodis“, 2001)) rašiniai pagal medžiagos šaltinius skirstomi į literatūrinius ir neliteratūrinius (publicistiniai, arba „laisvieji“). Ar dabar ši samprata galioja? Juk anksčiau laisvieji arba publicistiniai rašiniai buvo „iš gyvenimo“.
2. Koks turės būti mokinio santykis su rašinio objektu literatūriniame rašinyje – objektyvusis (analitinis) ar subjektyvusis (interpretacijos, literatūrinių įspūdžių, manipuliavimo tekstu? Kaip tai paveiks vertinimą?
3. Kokios mokinio pozicijos iš toliau išvardintųjų bus reikalaujama rašant literatūrinį rašinį?
Pagal mokinio poziciją metodikoje yra šie rašinio tipai: 1) samprotaujamojo pobūdžio (tradiciniai trinarės kompozicijos rašiniai); 2) teksto analizės/interpretacijos (imanentinė ar kontekstinė analizė); 3) literatūrinių įspūdžių rašiniai; 4) manipuliavimo tekstu rašiniai (literatūriniai kūrybiniai žaidimai; 5) tiriamieji, arba studijos.
4. Ar literatūriniame rašinyje svarbiausia mokiniui pademonstruoti (išsakyti) žinias iš nurodyto autoriaus, ar reikės samprotauti? Jeigu pasirenkamas antrasis variantas, tai kaip skambės rašinių probleminės formuluotės?
Iš mokytojos A.Bredelienės pateiktų literatūrinių rašinių pavyzdžių Klaipėdos seminare (per PUPP vertinimą) išaiškėjo, kad skatintinas aprašomasis teksto tipas – žinių atgaminimas reikalaujamu aspektu. Mokinio samprotavimo, problemos sprendimo, kaip reikalauja egzamino programa, nebuvo.
5. Kokią vietą rašant naująjį samprotavimą (o tai laisvasis, arba publicistinis, rašinys) turi užimti rėmimasis literatūra / autoriaus kūryba? Kaip, kokiu būdu įmanoma teiginius apie gyvenimo, realybės problemas ir tų problemų priežastis paremti grožinių kūrinių medžiaga? Kur tie būdai yra nurodyti, aprašyti, paaiškinti? Apskritai, kaip turi atrodyti tas naujasis samprotavimas šaltinio – gyvenimo, literatūros, kitų kultūros kontekstų – požiūriu?
6. Kaip samprotavime reikės išryškinti pasirinktą autorių? Kiek procentų darbo turi sudaryti to autoriaus aptarimas? Ar tada galima remtis kitais autoriais? Ar galima remtis kitais kultūriniais kontekstais?
7. Ar tikrai taip ir liks nuostata, kad parašęs tobulą samprotavimą su puikiais kultūriniais kontekstais, tik nesirėmęs nė vienu iš NURODYTŲ autorių, mokinys gaus absoliutų nulį?
8. Brandos egzamino užduočių kriterinio vertinimo lygiai aprašyti vartojant skirtingas sąvokas:
III lygyje reikalaujama idėjų ir jų pagrindimo balanso; II lygyje – kalbama apie argumentavimą; I lygyje – kaip trūkumas nurodomos „retai aiškinamos priežastys“. Tad iš to kyla keletas klausimų:
a) ar III lygmenyje argumentavimas turi būti tik idėjų lygio? Ar neužtenka įprasto argumentavimo, t.y. tam tikrų teiginių pateikimo?
b) ar priežasčių nagrinėjimas privalomas III ir II lygiuose? Jei taip, kodėl lygių aprašuose jo nėra?
c) kodėl lygių aprašuose sinonimiškai vartojamos sąvokos idėjos, argumentai, įrodymai? Kaip šias sąvokas reikėtų suprasti iš tikrųjų (nes jos nėra sinonimai)?
9. Kur ir kada bus publikuojama visa metodinė naujųjų rašymo žanrų medžiaga?
JAU ŠIANDIEN MES TURIME ŽINOTI IDEALAUS VIENO IR KITO TIPO RAŠINIO, KURIO MOKYSIME, PAVYZDŽIUS. IR JIE MUMS, LITUANISTAMS, TURI BŪTI AIŠKŪS.
REIKALAUJAME PATEIKTI BENT PO 10 PAVYZDINIŲ KIEKVIENO ŽANRO – LITERATŪRINIO RAŠINIO IR SAMPROTAVIMO – FORMULUOČIŲ PAVYZDŽIŲ IR VISŲ LYGIŲ DARBŲ PAVYZDŽIŲ SU KOMENTARAIS.
KLAUSIMAI:
1. Kuo skiriasi literatūrinis rašinys nuo naujojo samprotavimo? [Metodikoje (Ruseckienė L., Literatūros pedagogikos studijos, V.: Gimtasis žodis“, 2001)) rašiniai pagal medžiagos šaltinius skirstomi į literatūrinius ir neliteratūrinius (publicistiniai, arba „laisvieji“). Ar dabar ši samprata galioja? Juk anksčiau laisvieji arba publicistiniai buvo „Iš gyvenimo“.]
2. Koks turės būti mokinio santykis su rašinio objektu literatūriniame rašinyje? [Objektyvusis (analitinis) ar subjektyvusis (interpretacijos, literatūrinių įspūdžių, manipuliavimo tekstu). Kaip tai paveiks vertinimą?]
3. Pagal mokinio poziciją metodikoje yra šie rašinio tipai: 1) samprotaujamojo pobūdžio (tradiciniai trinarės kompozicijos rašiniai); 2) teksto analizės/interpretacijos (imanentinė ar kontekstinė analizė); 3) literatūrinių įspūdžių rašiniai; 4) manipuliavimo tekstu rašiniai (literatūriniai kūrybiniai žaidimai; 5) tiriamieji, arba studijos. Kokios mokinio pozicijos bus reikalaujama rašant literatūrinį rašinį?
4. Iš mok. Bredelienės pateiktų literatūrinių rašinių pavyzdžių Klaipėdos seminare (per PUPP vertinimą) išaiškėjo, kad skatintinas aprašomasis teksto tipas – žinių atgaminimas reikalaujamu aspektu. Mokinio samprotavimo, problemos sprendimo, kaip reikalauja egzamino programa, nebuvo. Ar literatūriniame rašinyje svarbiausia mokiniui pademonstruoti (išsakyti) žinias iš nurodyto autoriaus, ar reikės samprotauti? Jeigu pasirenkamas antrasis variantas, tai kaip skambės rašinių probleminės formuluotės?
5. Rašant naująjį samprotavimą (o tai laisvasis, arba publicistinis, rašinys) kokią vietą turi užimti pasirėmimas / argumentavimas literatūra/autoriaus kūryba? Sutinku su Regina, kad viena kartą reikia baigti tų dviejų dalykų painiojimą. Apskritai, kaip turi atrodyti tas naujasis samprotavimas šaltinio – gyvenimo, literatūros, kitų kultūros kontekstų – požiūriu?
MES TURIME ŽINOTI IDEALAUS VIENO IR KITO TIPO RAŠINIO,
KURIO MOKYSIME, PAVYZDŽIUS. IR JIE MUMS,
LITUANISTAMS, TURI BŪTI AIŠKŪS.
Dėl seminaro metodinių būrelių pirmininkams: gal tie kolegos, kurie vyks į seminarą, galėtų perduoti mokytojų klausimus seminaro organizatoriams? Būtų tiesiog puiku juos čia visiems surašyti ir tada galėtumėte pateikti raštu jau prieš seminarą. O gal formuluojam klausimus ir siunčiam oficialų laišką?
Nežinau, gal aš čia tik viena tokia žiopla, bet tikrai nesuprantu, ar rašydami naująjį samprotavimą mokiniai literatūra/autoriaus kūryba ARGUMENTUOS, ar tik rems arguumentus? Pati Nauckūnaitė sąvokas REMTI ir ARGUMENTUOTI vartoja kaip papuolę, be jokios atsakomybės…
Kitas klausimas – kaip samprotavime reikės išryškinti pasirinktą autorių? Kiek procentų darbo turi sudaryti to autoriaus aptarimas? Ar tada galima remtis kitais autoriais? Ar galima remtis kitais kultūriniais kontekstais?
Ar tikrai taip ir liks nuostata, kad parašęs tobulą samprotavimą su puikiais kultūriniais kontekstais, tik nesirėmęs nė vienu iš NURODYTŲ autorių, mokinys gaus absoliutų nulį?
Norėtume bent 10 temų formuluočių pavyzdžių ir kiekvieno lygio bent po keletą aptartų darbų.
Dėl Radvano. Man asmeniškai labai didelė parama- miestelyje patalpinta kolegės N. Bartašiūnienės medžiaga iš seminaro ir kolegos Sudeikio siuntinys (žr. http://www.kalbam.lt/?s=Radviliada ).
Čia papildymas mano straipsniui: įdomu, kiek gautume dienų ar parų, jei sudėtume visų mokytojų ir visų mokinių laiką, praleistą ieškant ir skaitant „Radviliadą”? Jei vienuoliktokų mokytojų bus koks 1500, pridėkime bent 3000 mokinių, gausime… minimum 300 parų. O paimti ir įrašyti šį kūrinį audio variantu truktų vos kelis vakarus, ir tai būtų vieno žmogaus laikas…
Tas pats su planais – jei kursime kiekvienas atskirai, reikės kelių šimtų parų, jei sukurtų UPC, tiek mokytojų laiko susitaupytų prasmingesnei veiklai…
@Aukse
Aš taip pat manau…
Oi, man rodos, kad greitai greitai turėtų knygynų lentynas užgriūti Radviliada: didelė ir maža, apkūni ir liesa 😀
@sudeikis
UPC puslapyje Nauckūnaitė žaidžia: trina, keičia, meluoja. O ką jai daryti, kad pati nieko nemoka, komandos neturi, tikėjosi,kad viską padarys iš dekreto grįžusi buvusi senojo ŠPC specialistė, bet kai jai „padiktavo” sąlygas – mažesnis atlyginimas, žemesnės pareigos ir visi darbai, – tai lėkė jaunoji mamytė neatsigręždama ir neklausydama perspėjimų, kad dabar darbai nesimėto… Bet mums nuo to tik blogiau…
Dėl „radviliados”, tai Narbuto tekste yra I dalies reikiama ištrauka, o Irenos Kanišauskaitės kn. „Renesanso literatūra” (iš „Mažosios serijos”) – beveik visa reikiama III dalies ištrauka. Trūkstamas dalis įdėsiu, nes gavau visą knygą :).
Taip, visa laimė nors turim medžiagos apie „Radviliadą”, kaip nors išsisuksim. Kai aplankys įkvėpimas, bandysiu gal kokį „universumą” kurti… 🙂
tai kad viso teksto neturiu. Yra Narbuto išleista visa Radviliada, 1997. reikia ieškoti bibliotekose, nes aš jos neturiu. Tiesą sakant, tokia literatūra manęs nežavi ir aš ją „atkišiu”: išdėstysiu valdiškai ir nieko iš mokinių nereikalausiu.
@sudeikis
Bet ten yra apie kūrinį,o ne pats tekstas. Viena ištrauka tik tinka. (31-95 eil.)
Petrui – „radviliadą” nusiunčiau, patalpinot kaip nežinomo kolegos nusiųstą. O planai, atrodo, tie patys, kaip ir UPC svetainėje
Ir neturiu/negaunu „Radviliados”…
Deja, turiu pripažinti, kad „kūrybiškai’ dirbti mus verčia ne tik ŠMM, bet ir mokyklų administracija… Poryt jau į darbą, privalau pasirodyti su planais, tačiau nežinau, kokioms klasėms dėstysiu … 😎 Numanau, jog turėsiu vienuoliktokus ir dvyliktokus, o daugiau?.. Pavargau spėlioti… Tikrai rugsėjo pirmosios laukiu ne kaip šventės, o kaip prasidedančio lažo… 😎
@sudeikis
Čia turite mintyje tuos planus, kurių nuorodą patalpinau vakar: http://www.kalbam.lt/?p=7350&cpage=1#comment-4114 ? (Tiesioginė nuoroda: http://www.upc.smm.lt/ugdymas/vidurinis/planai/ )
Šiandien UPC puslapyje aptikau „naujovę” – Lietuvių kalbos teminį planą 11 kl. Pasižiūrėkit: ištrinti žodžiai, kad planas skirtas tautinių mažumų mokykloms! Tokiu būdu, atseit, pateiktas planas visoms mokykloms. Nežinau, ar kas iš jūsų turite 7 pamokas per savaitę. Aš turiu tik 5.
Ačiū už gražius atsiliepimus.
Tik vakar grįžau iš Londono, spėkit, ką pirkau? Ogi anglų literatūros vadovėlį 11-12 kl. Kainavo 72 Lt. 🙁 Įdedu porą to vadovėlio nuorodų internete – galima net pavartyti 🙂 !
http://www.lettsandlonsdale.com/products/14554/revise-as-a2-english-literature/
http://www.lettsandlonsdale.com/products/14554/revise-as-a2-english-literature/external-info/?from_categories=subject%2Fsubjectenglish-english-literature&from_search=
Palyginkite su mūsų sistema, kai reklamuojama katė maiše (pvz., Žuko ir kompanijos atnaujintas vadovėlis 11 kl. ). Vadovėlyje yra ir esė (mūsiškai – samprotavimo ir interpretacijos/literatūrinio rašinio) rašymas, ir kūrinių analizės principai, ir įvairaus konteksto panaudojimo galimybės, rėmimasis kritika ir t.t. Visko MOKOMA, o ne tik laukiama, kol pats susiprasi, atrasi, sukursi; daugybė pavyzdžių ir jų komentarų :). Žodžiu – lobis 🙂 Ten tų lobių gyvas galas, pilnos lentynos – yra ir atskirų kūrinių ar autorių analizės vadovėliai, taip pat teminiai vadovėliai (pavyzdžiui, tema – MEILĖ)…
@mokykla
Apie seminarus informacijos rasite čia: http://www.kalbam.lt/?p=8162 , o dėl vadovėlio tikrai negaliu nieko patarti…
Gal ką praleidau, todėl nežinau: kada ir koks seminaras bus metodinių būrelių pirmininkams?
Ir dar: ieškau naujo kalbos vadovėlio 9 klasei (A. Razmantienės ir kt.), iš kur jį gauti? Mokykla neužsakė, o labai norėčiau turėti. Nė vienam knygyne neradau.
Būtent pirmininkams…
Sakykite, ar tas seminaras, vyksiantis Vilniuje, yra ir gimtosios kalbos metodinių ratelių pirmininkams? Raštas parašytas taip, kad sunku jį suprasti, o gal man galva susisukus:) nuo kūrybos:))
Būtent… Todėl, atrodo, ir lieka tik padėkoti gerb. Reginai, kuri dar bando išgelbėt iš absurdo, – vargu ar moderatoriai nori išgirsti… Beje, aš taip pat nesiruošiu dejuoti – ir toliau bandysiu KŪRYBIŠKAI…
P.S. Įdomu, ką patars seminare…
Viską bandoma suvesti į žodį „kūrybiškai”: mokytojas ne profesija, o „kūryba”, vadovėlių nereikia, papildomos medžiagos nereikia, nes juk mokytojai dirba „kūrybiškai”, neduok Dieve, kokia metodinė rekomendacija sužlugdys „kūrybiškai” dirbantį mokytoją… Jau ne vienerius metus rugsėjo laukiu kaip partizanas priešo užnugaryje: turiu įvykdyti užduotį, bet nežinia, kokių išbandymų man ruošia kiekviena diena, o tie išbandymai kiekvieni metai vis rafinuotesni.
Man irgi susidaro įspūdis, kad mums klijuojama etiketė „dejuoja”… Problemų tikrai daug (nedejuoju, mes su jomis gal kaip nors susitvarkysim, patirties juk turim), norisi jų kiekį sumažinti bent iki minimumo… Bet ar tai realu?… Juk ir prieš tai buvusiame „Dialogo” nr. buvo straipsnis ta tema ( žr. čia http://www.kalbam.lt/?p=8169 ), bet reikalai nejuda nė iš vietos… Liūdna, kartais apmaudu, o taip norisi ramybės ir aiškumo…
Žinot, niekaip nesuprantu, kaip mums, dirbantiems ir dirbsiantiems nežinioj, aiškios problemos, jos nusakomos „atviru” tekstu, o ten, arčiau Dievo?, mes su savo skauduliais, nežinomybe atrodome be reikalo dejuojantys neišmanėliai. Ar nebūtų po kitų sričių specialistų (kelininkų, žemdirbių…) išsakytų blogybių sustabdyti netinkami sprendimai? Kodėl švietimas yra tokia baisi pelkė?
Perskaičiau… Ačiū gerb. Reginai už atidumą ir išmanymą bei realių grėsmių nuorodą. Dar kartą AČIŪ.