VU Filologijos fakultetas – Lietuvių filologijos studentė Dovilė Gavelytė įgyvendino projektą „Maironio ir Juozo Apučio literatūriniai vietų žemėlapiai“
Medžiaga pasidalinti atsiuntė Ernesta Kazakėnaitė
Šią vasarą mano studentė atliko tyrimą ir parengė medžiagos mokytojams lituanistams: interaktyvius žemėlapius ir skaidres. Ja galima naudotis ir pernaudoti savo tikslams.
Naujiena apie projektą paskelbta čia: https://www.flf.vu.lt/naujienos/bendros-naujienos/lietuviu-filologijos-studente-dovile-gavelyte-igyvendino-projekta-maironio-ir-juozo-apucio-literaturiniai-vietu-zemelapiai
Sveikiname Lietuvių filologijos 4 kurso studentę Dovilę Gavelytę, laimėjusią Lietuvos mokslo tarybos finansavimą ir sėkmingai įgyvendinusią studentų vasaros tyrimą „Maironio ir Juozo Apučio literatūriniai vietų žemėlapiai“ (vad. dr. Ernesta Kazakėnaitė).
Projekto tikslas – identifikuoti ir žemėlapiuoti Maironio poezijos rinkinio „Pavasario balsai“ ir Juozo Apučio novelių rinkinio „Keleivio novelės“ geografines vietas. Šiame tyrime taikyti skaitmeninės humanitarikos metodai, įsisavinti klausantis Skaitmeninės humanitarikos įvado kurso Filologijos fakultete.
Dviejų mėnesių studentų tyrimui Maironio ir Juozo Apučio darbai pasirinkti tikslingai – abu yra lietuvių literatūros klasikai, įtraukti į mokyklos privalomosios literatūros sąrašą. Nors šie autoriai yra skirtingi, tačiau abiejų kūrybai būdingas topografiškumas, o juos analizuojant pamokose nuolat paliečiamas vaizduojamos Lietuvos klausimas.
Projekto rezultatai – dalomoji medžiaga, žemėlapiai, apžvalginė publikacija ir konferencijos pranešimas. Visa medžiaga yra viešos prieigos, todėl tikimasi, kad ji bus pritaikyta kaip pagalbinė priemonė praktiškai mokyklose bei kitur, pasakojant apie šių klasikinių autorių kūrybą.
Naudojantis ArcGIS programa sukurti du interaktyvūs žemėlapiai, atspindintys kūriniuose paminėtas geografines vietas:
Maironio „Pavasario balsuose“, žr. čia >
Juozo Apučio „Keleivio novelėse“, žr. čia >
Taip pat viešam naudojimui parengta dalomoji medžiaga dviem formatais:
Sukaupus paminėtus vietovardžius ir juos išanalizavus pastebėta įdomių aspektų, pavyzdžiui, kad J. Aputis pasaulio vaizdinį daugiau kuria atskirų miestų pavadinimais, o Maironis – gamtos ir istorijos objektais; taip pat J. Aputis išsamiai aprašo paties gyventas vietas, o Maironis nelokalizuoja vietų, kuriose praleido vaikystę. Daugiau aptariama rengiamoje publikacijoje.
Tikimasi, kad šio projekto rezultatai pravers mokytojams lituanistams ir bus pernaudoti jų tikslams, todėl kviečiame dalintis žinia.
Už konsultacijas rengiant publikaciją dėkojame dr. Justinai Mandravickaitei ir doc. dr. Ingai Vidugirytei-Pakerienei.
