Daugelis poeto Vytauto Mačernio tyrinėtojų negaili jam gražių ir skambių apibūdinimų: jauniausias literatūros klasikas, naujosios lietuvių poezijos pradininkas, pagarsėjęs intelektualia, egzistencine kūryba. Duodamos interviu portalui „Delfi“ Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos docentė Žydronė Kolevinskienė ir literatūrologė Viktorija Daujotytė taip pat sutinka – šis poetas savo eilėraščiais visada liks gyvas.
– Šiais metais Vytautui Mačerniui sukaktų 100 metų. Nors tarp gyvųjų nebėra didžiosios daugumos V. Mačernio amžininkų bei artimųjų, kurie jį prisimintų kasdienybėje ar kuriantį eiles, tačiau kalbos apie didį jo talentą vis dar netyla. Kuo poeto eilės aktualios šiandieniniam, dažnai paviršiumi linkusiam bėgti žmogui? Kokiu gyvenimo tarpsniu poeto eilės paliečia labiausiai? Praeities kultūra svarbi?
– Žydronė Kolevinskienė: Tikrai taip, šiais metais minėsime poeto V. Mačernio šimtmetį. LR Seimas 2021-uosius metus paskelbė V. Mačernio metais. Gimęs 1921 metų birželio 5 dieną ir žuvęs 1944 metų spalio 7 dieną, V. Mačernis yra vienas jauniausių ne tik tarp poetų žemininkų, bet ir apskritai tarp Lietuvos poetų, per tokį neilgą savo gyvenimą sukūrusių išskirtinių kūrinių. Nors žuvo labai jaunas, bet jau buvo parašęs virš 200 eilėraščių! Dažnai Mačernis apibūdinamas kaip „vidujinio gyvenimo, vidujybės poetas“.
„Vizijos“, „Sonetai“ pasižymi išskirtine egzistencinio nerimo, o kartu ir dvasinės, intelektualinės minties jėga. V. Mačernio eilės neturi amžiaus – jas skaito, mėgsta, cituoja ir vyresni, brandūs skaitytojai, bet ne mažiau Mačernis mėgstamas ir jaunųjų. Žinoma, gal ir todėl, kad yra įtrauktas į lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinę programą.
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas platina marškinėlius su V. Mačernio atvaizdu ir jo citata „Man patiko tik vandenys gilūs…“ Tai, kad šiais marškinėliais labai domisi jaunimas, kad V. Mačernio puslapis feisbuke turi 10 tūkst. sekėjų, – turbūt geriausias atsakymas apie šio poeto eilių populiarumą, aktualumą šiandien.
Poetas Vytautas Stulpinas, daug prisidėjęs, kad Žemaitijos sostinėje Telšiuose stovėtų paminklas V. Mačerniui, yra minėjęs, kad, kai tuometinėje sovietų Lietuvoje išėjo pirmoji V. Mačernio poezijos knyga, kada į Šarnelę pradėjo plūsti minios žmonių, tai poeto mama Elžbieta Mačernienė juos visus taip pasitikdavo: „Vakalee, Vytauts viel gyvs“.
Tad štai ir 2021-aisiais galime drąsiai sakyti: „Vytauts gyvs“! O šių dienų skubantį, chaose ir išoriniame triukšme paskendusį žmogų gali sustabdyti ne tik Mačernio eilės, bet poezija apskritai. Ir tas stabtelėjimas yra būtinas.
– Viktorija Daujotytė: V. Mačernio šimtmetis, Lietuvos Seimo paskelbti ir jo metai, tad tikrai turime atidžiai įsiklausyti į išskirtinį šio poeto likimą. Nebepaliudijamą gyvųjų, bet giliai įrašytą jaunų jo bičiulių ir apskritai literatūros atmintyje. Turime ryškių prisiminimų, kūrybos tyrimų, biografizuotų kūrinių. Ir vis dar ieškome to, kas būtų nepasakyta. Ar užmiršta.
Skaitykite daugiau:
Vytauto Mačernio kūrybą tyrinėjančios literatūrologės tiki poeto nemirtingumu
