„Reformų kūrėjai galėtų važiuoti į mokyklas ir pasiaiškinti, kaip galima šiais laikais neišlaikyti istorijos ar matematikos egzamino. Kaip gali mokyklos pasiekti tokį lygį, kad abiturientai neišlaiko egzaminų?“ – klausė Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius. Jis tikras, kad norint galima atrasti atsakymą į šį klausimą.
Šiemet didelį šurmulį sukėlė valstybinis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas, kurį laikydami klupo geri ir labai geri mokiniai. Kritikos sulaukė egzamino užduoties vertinimo sistema.
– Didžiausia šiemetė bėda – lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas? – lrytas.lt paklausė S.Jurkevičiaus.
– Dėl jo atskira kalba. Kol kas palikime jį nuošalyje.
Kaip galima neišlaikyti kitų egzaminų? Matematikos, istorijos? Kiekvienas žmogus juos gali išlaikyti. Lietuva pasiekė tokį lygį, kad galima nelankyti 11-os ar 12-os klasės, kad išlaikytum egzaminą.
Kalbu apie Lietuvos švietimo lygį, apie kelerių pastarųjų metų tendenciją.
– Užduotys per lengvos?
– Taip. Kad gautum brandos atestatą, nebūtina lankyti mokyklos. Nustatytas per žemas jų išlaikymo minumumas.
Net politiniu lygmeniu nekeliama kartelė. O juk turėtų būti suvokiama, kad švietimas turėtų būti kertinis ateities užtikrinimo veiksnys. Mums geriau apsimetinėti, išlaikyti aukštąsias mokyklas. O išties yra du paprasti sprendimai, kuriais remdamiesi galėtume padaryti visas reformas.
Tarkim, aukštosios mokyklos. Tiesiog reikia pakelti priėmimo balą.
Skaitykite daugiau:
Vilniaus licėjaus direktorius – apie lietuvių kalbos egzaminą
