Panevėžyje susitikę ir įsimylėję poetė Salomėja Bačinskaitė ir skulptorius Bernardas Bučas kartu buvo neilgai, bet – labai laimingi. Trečioji skulptoriaus žmona Onutė Kondrotaitė mena vyro ašaras vos prabilus apie poetę, bet jai tai širdies neskaudina – priešingai, pati panoro vyro likimą aprašyti.
Knygą rašyti pasiūlė O.Bučienė
„Pasiūlymas rašyti knygą man buvo Dievo dovana“, – kalbėjo knygą „Skulptorius Bernardas Bučas“ parašiusi žurnalistė, rašytoja, poetė Saulutė Genovaitė Markauskaitė. Šioje knygoje susipina artimųjų prisiminimai, nuotraukos, istoriniai šaltiniai, laiškai, dienoraščiai, biografiniai faktai apie Panevėžio rajone, Smilgių seniūnijoje, gimusį skulptorių B.Bučą. Vienas panevėžiečiams geriausiai žinomų jo darbų – „Nevėžis“ Papušių kaime, prie valymo įrenginių.
B.Bučo artimieji autorei papasakojo, kad skulptorius iki pat mirties mylėjo pirmą savo žmoną poetę S.Bačinskaitę-Nėrį ir jųdviejų sūnų Saulių, negalėdavo kalbėti apie juos neašarodamas. Vis dėlto po poetės mirties jis vedė bei su meile ir atsidavimu gyveno su dar dviem moterimis, o su viena iš jų – O.Kondrotaite-Bučiene susilaukė dviejų dukterų: Rasa Karaškienė – muzikė, Aušra Dabrišienė – dailininkė. Kaip tik O.Bučienė ir paskatino S.G.Markauskaitę parengti knygą apie jos vyrą. Moterys susitiko lyg ir atsitiktinai, bet jųdviejų pokalbis buvo lemtingas. Panevėžio rajone, Krekenavoje, gimusi, užaugusi, mokyklą baigusi ir tėvus čia palaidojusi S.G.Markauskaitė rinko medžiagą savo knygai „Krekenava laiko tėkmėje“. Ji aprašinėjo nykstančius kaimus, gyventojus ir taip, ieškodama įdomesnių detalių, sutiko netoli Krekenavos, Rabikėlių kaime, gimusią O.Bučienę.
Skaitykite daugiau:
