Audronė Urbonaitė
„Meilę vyrui reikia pradėti nuo rankų. Jos – širdies veidrodis. Jei rankos nesubtilios, net nepradėk, nieko neišeis“, – tokią frazę 2006 metais, būdama 95-erių, per interviu pasakė Eliza Venclovienė.
O paskui – dar vieną: „Buvau epochų ir režimų įkaitė“.
JAV gyvenančio poeto, mąstytojo, eseisto, vertėjo, kultūrologo Tomo Venclovos motina E.Venclovienė gyveno tarp dviejų ugnių – maištaujančio ir sovietines vertybes niekinančio sūnaus bei visiškai režimui atsidavusio vyro poeto Antano Venclovos.
Dar svarbu žinoti, kad ši kieto charakterio Dama – smetoninio profesoriaus, klasikinių kalbų žinovo Melchioro Račkausko duktė, išaugusi išsilavinusių žmonių aplinkoje.
Kai įsiprašiau pasikalbėti, bute Vilniuje garbaus amžiaus ponią Elizą prižiūrėjo dvi samdytos slaugės bei sūnaus Tomo jaunystės draugas žurnalistas Zenonas Butkevičius. Tomas gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose ir dėstė Jeilio universitete.
Ant sienų – smetoninės Lietuvos laikų nuotraukos ir veikėjų portretai. Eliza juos pažinojo, kartu gėrė kavą, važiavo atostogauti prie jūros. Viename iš albumų užkištas garbės raštas sovietiniam rašytojui A.Venclovai. Vyro nuotraukos su sovietinių laikų veikėju Justu Paleckiu, Komunistų partijos Centro komiteto nariais. O šalia sūnaus Tomo dukters Marijos fotografija, atsiųsta iš Amerikos. Tomas emigravo į JAV 1977 metais.
Atsisakė savo pinigų dėl valstybės
E.Venclovienė niekada nėra vaikščiojusi į darbą. Kai 1971 metais mirė jos vyras Antanas Venclova, garsaus rašytojo honorarai leido išgyventi nevaikščiojant į tarnybą. Moteris gyveno labai uždarą gyvenimą ir daugiausia bendravo sus savo seserimi rašytojo Petro Cvirkos žmona Marija Cvirkiene. Retsykiais pasikalbėdavo su poetais Vaciu Reimeriu ir Algimantu Baltakiu.
Lietuvai iškovojus Nepriklausomybę, visos E.Venclovienės santaupos sutirpo bankuose, bet išdidi moteris nepuolė į paniką. Per televiziją išgirdusi apie referendumą, kurį dėl įšaldytų santaupų norėjo rengti nukentėję žmonės, ji ramiai tarė: „Aš – prieš. Jauna valstybė negali visiems grąžinti“. Kai „perestrojkos“ šauklys Michailas Gorbačiovas šiek tiek atleido geležinės uždangos varžtus, sūnus Tomas per žmones, atvažiuojančius į Lietuvą, ėmė remti savo motiną. Niekas nėra girdėjęs, kad ji būtų skundusis savo likimu.
Skaitykite daugiau:
Moters likimas: ypatingas Tomo Venclovos motinos Elizos Venclovienės gyvenimas
