Kolega kolegai

Klaipėdos konferencijos rezoliucija

- parašė Petras Gedvilas - 49 Komentaras.

Siūlome susipažinti su Klaipėdoje vykusios lituanistų koferencijos rezoliucija. :

Klaipėdos konferencijos REZOLIUCIJA

_______________________________________________________

Jos pagrindu sukūrėme viešą laišką „Lituanistų miestelio” vardu (pvz. gerb. D. Kuoliui; laišką sutiko publikuoti „Dialogas”):

Lituanistų bendruomenės viešas laiškas gerb. D. Kuoliui

Laukiame Jūsų atsiliepimų bei pasiūlymų.

Skaitomiausi įrašai

7 KLASĖS LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS ILGALAIKIS PLANAS 2023-2024 M.M.

Autorius Petras Gedvilas

Svetainės administratorius

Peržiūrėti visus įrašus, kuriuos parašė Petras Gedvilas →

49 Comments on “Klaipėdos konferencijos rezoliucija”

  1. Laiškas puikus. Tik jo nesupras nei UPC, nei ŠMM, jų gebėjimus atskleidė „suorganizuota” paroda „Mokykla 2011”. Turbūt daug kas buvot ir matėt, kokių „lobių” lituanistai ten galėjo įsigyt, net gėda prisimint, gerai, kad šalia kitos parodos veikė, tai nors dantų pastos įdomios nusipirkom. Gal net atkreipėt dėmesį, kiek apskritai ten lituanistikai, lietuvių kalbos pamokai, dalykui buvo skirta dėmesio? Ogi nulis sveikų. (Galėjo mokytojai brangių chrestomatijų nusipirkti, bet tai jokia naujiena.) Ir po tokių renginių net absurdiškas juokas neima, nes suprantu, kad lietuvių kalba mokykloje niekam nerūpi, tik mums.

  2. Aš kitą savaitę turėčiau pabaigti „memento mori” … „Carpe diem” buvo įdomiau…

  3. Pritariu… Tik, manau, klausimas „O ką veikti iki tol?” nereikalingas… Ačiū už laišką:):):)
    Dabar darau skaidres ” Literatūr. rašinio žingsniai” – po savaitgalio pasidalinsiu…

  5. Pritariu ir keliu abi rankas „už”. Dėkoju tiems žmonėms, kurie rūpinasi mumis(kas neaktualu šiais laikais). Ačiū.

  6. Petrai, ačiū už laišką, pritariu. Kolegos, nuraminote, maniau, kad nebemoku dirbti, nes ir mes su mokiniais vis dar Renesanse.

  7. Visiškai jums, kolegos, pritariu: kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių… Pati prapuoliau medžiagos ieškojimuose, sisteminime ( vadovėlis, chrestomatija, internetas), lentelės, schemos ir pan. Iš tikrųjų vien vadovėlio ir chrestomatijos perskaitymui reikia daug laiko. O turiu septynias pamokas, nes dirbu lenkų gimnazijoje.

  8. @zina
    Aš irgi taisau planą vos ne kas savaitę, nevedu kalbos pamokų, o tik
    r(R)enesansas ir( rR)enesansas. Dar nebaigiau…

  10. Man Renesansas dar nesibaigė. Kažin kiek kitur užtruksiu. :)Planą tik koreguoju, koreguoju…

  11. Jeigu būtų galimybė prisegti medalį, skirčiau jį žmonėms, kurie ne tik nėra abejingi, bet dar ir iniciatyvūs. Čia apie laišką.

    M.Petrai, kadangi pati vis dar krapštausi su tuo Renesansu (jau imu manyti, kad Lietuvoje egzistavo tik šis laikotarpis…) ir niekaip jo neiškrapštau, tai sakau, kad yra visai normalu 🙂

  12. @Petras Gedvilas
    Jei ir nenormalu, tai tik dėl mūsų, mokytojų, kaltės – prisipažinkime, kad esame tinginiai, negabūs, nekūrybiški (rodos, net konferencija organizuojama klausimu, kur dingo mokytojų kūrybiškumas), nesugebame išeiti R(r)enesanso per 4 pamokas 🙂 🙂 🙂 Tai ką veikiame per pamokas?Nosį krapštome?

  15. Epigrafas nelabai… Jei jau jis yra, reikėtų, kad sietųsi su turiniu, reikėtų jį „apžaisti”.

  17. Laukiu paskutinių atsiliepimų, papildymų. Ypač keblu su laiško pasirašymu. Labiausiai patiko Vytauto idėja- pasisakančių prieš nėra, vadinasi, pasirašyti galime visų svetainės „Lituanistų miestelis” lankytojų vardu.

  18. Man LABAI patinka. Tik pasirašant nereikėtų nurodyti tikslių skaičių, užtektų pasakyti,kad per 4000 registruotų narių, nes juk čia šnipinėjimo tikslais užsirašę ir nedraugai :).

  19. Dar šiek tiek redagavau, papildžiau:

    Ginklais galinga yra ir šlove išgarsėjusi žemė
    čia, plačiuose laukuose, per kuriuos Lietuva nusidriekus
    J. Radvanas. „Radviliada“

    „Lituanistų miestelio“ lankytojai – mokytojai lituanistai, taip pat jų bendraminčiai, reaguodami į gerb. D. Kuolio pasisakymą konferencijoje Anykščiuose bei raginimą jungtis, nusprendė išsakyti savo poziciją ir įžvalgas viešame laiške.
    Iš tikrųjų mes, mokytojai, niekada nesistengėme nuo ko nors atsiriboti ar ką nors išskirti – kaip tik palaikėme bendradarbiavimo ir savitarpio supratimo idėją. Deja, matyt, kažkas mus, lituanistus, išskaidė. Visada siekėme bendradarbiavimo – teikėme pasiūlymus atnaujintoms ir 2013 m. brandos egzamino programoms, deja, mūsų pasiūlymai buvo arba ignoruojami, arba pasitenkinta „valdišku“ atsakymu, dažniausiai parengtu tik tam, kad būtų formaliai atsakyta į mūsų klausimus. Deja, į tuos klausimus dar ir dabar neturime atsakymo, nors mokslo metai įsibėgėjo ir jau dirbame pagal atnaujintas programas bei mokinius ruošiame iki šiol dar mums patiems neaiškiam 2013 m. brandos egzaminui.
    2011 m. spalio mėnesį Klaipėdoje LKLMS organizavo mokslinę- praktinę lituanistų konferenciją, kurioje buvo aptarti patys opiausi šiuo metu lituanistams klausimai. Pritardami konferencijos rezoliucijai, kurios esmė – reikalavimas stabdyti naujojo egzamino įvedimą iki tol, kol mokiniai bent prieš dvejus metus, t.y. pradėdami vidurinio ugdymo programą, žinos apie egzamino reikalavimus, o mokytojai turės iš ko ir žinos, kaip tų naujovių mokyti, mes taip pat akcentuojame, kad bendrojo lavinimo mokyklos ne dėl lituanistų kaltės kol kas negali įgyvendinti nei vidurinio ugdymo, nei 2013 m. brandos egzamino programų, nes neturi tam reikiamų sąlygų ir žinių. Mokyklose nėra vadovėlių ir chrestomatijų. UPC svetainėje po rubrika Metodinė medžiaga skelbiamas tik vadovėlių sąrašas ir trumpa apžvalga, iš kurios matyti, kad, norėdamas išdėstyti visą programos medžiagą, mokytojas privalo turėti ne vieną vadovėlių komplektą. Mokyklose tokių galimybių nėra – kai kurie rekomenduojami vadovėliai tokie seni, kad jau nurašyti ir sunaikinti.. Mokslo metų pradžioje pasirodęs Baltų lankų atnaujintas vadovėlis 11 klasei (kol kas tik I dalis) ir chrestomatija kainuoja per šimtą litų. Mokinio krepšelyje nėra tiek lėšų visiems vadovėliams, ne tik lietuvių kalbos ir literatūros, todėl mokyklos negali įsigyti šių knygų. Kalbos vadovėlio pagal naująją Vidurinio ugdymo programą apskritai nėra – ar tai normali situacija?! Mokytojui, galbūt vieninteliam turinčiam vadovėlius, surinkti medžiagą iš visų šaltinių ir paruošti ją mokiniams nėra nei finansinių, nei fizinių galimybių – lituanistui užmokama tik už 10 min. pamokai pasiruošti!
    Gal tiek laiko ir pakaktų, jei UPC ir ŠMM būtų tesėję savo gausius pažadus lituanistams – sakyta, kad bus pasiūlyta įvairiausių planų, medžiaga sukelta į internetą, vyks daugybė seminarų, bus konsultantai, mokyklos gaus vadovėlius, chrestomatijas ir kitas reikalingas knygas, „Lituanistų avilys“ teiks mokytojams visokeriopą metodinę pagalbą, pamokų aprašai ar net vaizdo medžiaga bus internete – taip, kaip yra visose civilizuotose Europos valstybėse… Deja, realybėje matome visai ką kita – mokytojams iki šiol nepasiūlyta reali metodinė pagalba: UPC specialistai neturi kompetencijos atsakyti į dalykinius ir metodinius klausimus, nepajėgūs spręsti problemų, kurias patys ir prikūrė, todėl pagalba tik imituojama. „Lituanistų avilys“ iki šiol „atnaujinamas“, jame nėra nė vieno žadėto dalykinio skyriaus. UPC tinklalapyje iki šiolei nepateiktas (vieninteliams lituanistams!) ilgalaikis planas, skirtas gimtakalbėms mokykloms (nes neįmanoma sudėti nerealias programos apimtis, kurias didina nenumatytas „kartojimas” – antikos, viduramžių, tautosakos, mitologijos ir pan., į 5 val. per savaitę). Nei UPC, nei programos rengėjai nepasiūlo, kaip senosios literatūros (o gal istorijos?) medžiagą padaryti patrauklią paaugliui – nuo mokytojų atsitverta tylos ir ignoracijos siena.. Nėra net vertinimo normų, pritaikytų ugdymo procesui, šiuo metu jos dar tik kuriamos, o mokslo metai eina!

    Įtampą ir nesusikalbėjimą didina visai neaiški, nekonkreti, net nelogiška 2013 metų egzamino programa. MELUOJAMA, kad lituanistai priešinasi tam tikrų tekstų įvedimui į programą. Iš tikrųjų lituanistai priešinasi pseudomokslinėms teorijoms apie kažkokius naujus pasaulyje negirdėtus rašomų tekstų žanrus, jie priešinasi reikalavimams kitaip nei JK ar JAV suprasti mokslinius terminus samprotavimas, argumentavimas, aiškinimas, kontekstas, interpretacija (daugumos šių „terminų“ apskritai nėra Terminų žodyne arba jų prasmė visai kita, nei reikalaujama aiškinti pagal naująsias programas). Lituanistai atsisako paklusti reikalavimams visus rašytojus traukti ant kažkokio vieno suvokimo kurpaliaus. Lituanistai reikalauja, kad tie, kas sukūrė nemokslinę ir net logikai prieštaraujančią programą dabar prisiimtų atsakomybę ir bent jau paaiškintų, ką koks terminas tame chaose reiškia.
    Programoje nėra aprašytų gebėjimų, lemsiančių egzamino išlaikymą (pavyzdžiui, rašinio rašymas remiantis NURODYTU autoriumi, beje, tokio gebėjimo apskritai nėra mūsų pedagogikoje) – ir tai ne bendrosios programos susiaurinimas, kaip vėl bandoma meluoti, bet jos išplėtimas! Egzamine palikta viena rašymo užduotis, bet iki šiol nėra abiejų naujųjų „žanrų“ apibrėžimų, atsisakoma pateikti pačių „žanrų“ pavyzdžių, nėra jokios jų mokymo metodikos, jokios medžiagos vadovėliuose. UPC specialistų patikinimai, kad be bandomojo egzamino rašinio pavyzdžių būti negali, tiktų nebent anekdotų skyreliui. Oficialūs UPC paaiškinimai, seminarų medžiaga, NEC atsakymai į „Lituanistų miestelio“ pateiktus klausimus prieštarauja literatūros pedagogikos tiesoms! UPC pateiktos rašinių pavyzdžių formuluotės yra netinkamos, savo esme prieštaraujančios iškeltiems VU programų tikslams, jos neskatina savarankiško mąstymo, aktyvios mokinio pozicijos, gebėjimo spręsti problemas, atvirkščiai – jos skatina imituoti moksliškumą – kalbėti apie visos literatūros kokią nors temą remiantis vos dviem lietuvių autoriais! Dėl labai neaiškių tikslų buvo atsisakyta naujojo literatūros vadovėlio ir chrestomatijų ekspertavimo, tad šitokios netinkamos rašinių formuluotės pateiktos ir mokinio knygose. Chrestomatijos, kurios kažkodėl pristatomos kaip galinčios pakeisti vadovėlius, parašytos neturint jokio supratimo apie šiuolaikines metodikas, pateikti klausimai neturi sistemos, atsainiai elgiamasi net su Kalbos komisijos reikalavimais, tad mokytojui tokios knygos – ne pagalbininkas, o tik dar vienas darbo „Pasidaryk pats“ baras (mes paskaičiavome – jeigu mokinys turėtų ir dirbtų iš naujųjų vadovėlių ir chrestomatijų, vienai pamokai pasiruošti jis turėtų išmokti ne mažiau kaip 15 puslapių įvairios medžiagos, neskaičiuojant pačių tekstų – romanų, apysakų, neskaičiuojant rašto darbų ir tekstų atmintinai, o tai tiesiog nerealu). Atskirų Vilniaus mokytojų seminaruose, vykstančiuose po UPC projektų vėliava, laisvai interpretuojami programos reikalavimai, klaidinami mokytojai pateikiant Vidurinio ugdymo programos neatitinkančių rašinių pavyzdžius (pvz., licėjaus bakalaureato klasių ). Absoliučiai neaiškus ir kriterinis rašinio vertinimas, nes svarstant programą buvo kalbama tik apie norminį vertinimą. UPC žada šių metų spalio – lapkričio mėnesį išbandyti, o gruodį paskelbti rašinių vertinimo normas. 2012 m. pavasarį planuojamas bandomasis egzaminas, o iki lapkričio 15 d. NEC paskelbs egzamino kriterinio vertinimo normas. Vadinasi, viskas paaiškės iki brandos egzamino likus 6-7 mėnesiams??? O ką veikti iki tol?
    Tokioje situacijoje ŠMM ir UPC bando nuo visuomenės slėpti tikrąsias konflikto su lituanistais priežastis, nes puikiai supranta, jog lituanistai visiškai teisūs reikalaudami atidėti naujojo egzamino vykdymą bent iki 2015 m.! Privalu laikytis įstatymų – BE reikalavimai tiek mokytojui, tiek mokiniui turi būti žinomi prieš dvejus metus, aukštosios mokyklos pagal tai prieš dvejus metus privalo pateikti stojimo tvarkos taisykles.
    Reikia pastebėti, kad problemos kilusios ne tik dėl to, kad ŠMM ir UPC nevykdo savo pažadų – jau svarstant programas lituanistai beveik vienbalsiai teigė, kad taip neprofesionaliai, su dalyko ir logikos klaidomis, paruoštos programos neįgyvendinamos, nes jų tikslai kalba viena, o turinys – kita. Absoliutaus nulio kriterijus brandos egzamine, kai mokinys už visais atžvilgiais puikų rašinį gauna NULĮ, jei nesiremia vienu NURODYTU autoriumi, sugriauna visą egzamino prasmę, anuliuoja visus kitus vertinimo kriterijus ir egzaminą paverčia loterija „Ar skaitei NURODYTĄ autorių?” Tokiam egzaminui neįmanoma pasiruošti, neįmanoma sukurti vertinimo kriterijų, juo labiau – mokymo metodikos. Štai kodėl UPC ir ministerija dabar tyli. Kad toks egzaminas, vainikuojantis visą vidurinio ugdymo procesą (nes tik išlaikius egzaminą jis pabaigiamas), neugdo/netikrina/nematuoja nei savivertės, nei patriotizmo, nei tautinės tapatybės – kertinių, bet visiškai deklaratyvių programos dalykų, – savaime aišku. Tai ką tada jis tikrina? UPC specialistai teigia, kad tikrina, ar mokinys perskaitė visus programinius kūrinius, tačiau juk tokio tikslo programoje niekas neužrašė, vadinasi, tai neteisėta! Ir pataisyti šitų klaidų jau neįmanoma – tiek vidurinio ugdymo, tiek brandos egzaminų programos yra PATVIRTINTOS ministro įsakymu. Štai apie ką nutyli ministerija, kai kaltina lituanistus susipriešinimu ir nenoru dirbti kartu.
    O kol kas lituanistų situacija yra unikali… „Tiesiog dirbkite“, – lakoniškai atsakė į lituanistų klausimus viceministras V.Bacys. Skamba kaip pasityčiojimas, ar ne?
    Mes nenorime su niekuo kariauti, tačiau kviečiame mokslininkus ir visus neabejingus lituanistikai žmones vienytis kovai prieš pseudomokslinės diktatūros įsigalėjimą, prieš melą ir patyčias iš Mokytojo. „Tiesiog dirbti“ šiuolaikinėje mokykloje neįmanoma. Mes norime ir privalome gerai dirbti!

    Svetainės „Lituanistų miestelis“ bendruomenė (daugiau nei 4000 registruotų narių) ir Facebook susikūrusi grupė „Mokytojai“, kuriai priklauso įvairių dalykų mokytojai, literatūrologai bei profsąjungos atstovai (126 nariai)

  21. Dėl pasirašymo galimas kompromisinis variantas – įvardijama ~10 pavardžių + prierašas – ir kiti „Lituanistų miestelio” nariai. Niekas nepasisakė prieš, taigi tylėjimas reiškia… 🙂

  22. Nuo šito laiško reikėtų nuimti „grifą” apsaugotas. Juk ir daugiau žmonių norėtų susipažinti su juo.

  25. Dėl pasirašymo nė klausimo neturėtų kilti – visi juk tose pačiose rogėse sėdim, dirbti visiems reikia. Na nebent kausto abejingumas, baimė ar dar kažkas… Tad, žinoma, pasirašysiu

  27. Gal pasirašyti galime tiesiog kaip Lietuvos lituanistų bendruomenės nariai? Pritariu, kad keliolika parašų atrodys nykiai…

  29. @sudeikis
    Manyčiau, kad toliau tekste išdėstytos mintys viską paaiškina. Kreipimasis neturėtų virsti pasiteisinimu.

  32. Pamokų skaičių reguliuoja mokykla ir mokinių pasirinkimas, jei vaikams lieka laisvų pamokų, gali imti kad ir 8 val. per savaitę…

  33. Dar viena idėja – kodėl mums nepareiškus, kad reikalaujame šešių savaitinių pamokų, jeigu jau vykdome tokį valstybės užsakymą ir programa tokios apimties. Gerb. Kuolio pavartotas žodis „jungtis” turėtų virsti „derėtis”

  34. Mūsų gimnazijos istorikai, muzikai, dailės mokytojai pasiūlius suderinti programą paklausė, o kada jiems mokytis antikos, viduramžių… Ar aš galėjau jiems patarti? Akivaizdu, jog tai suderinti privalėjo rengėjai… Bet kas išgirs tokį mažą žmogų, kaip aš?.. Kaip MES?

    Manyčiau, kad dabar mes galime tik prašyti / reikalauti 6-7 sav. val., nors netikiu, kad būsime išgirsti, bet gal… 🙂

  35. Pritariu, tikrai pasirašyčiau. Iš pradžių labai patiko gerb. Reginos mintis pasirašyti Lituanistų bendruomenė ,,Lituanistų miestelis” , bet paskui pagalvojau, kad toks pasirašymas be pavardžių bus traktuojamas kaip ,,kelių nepatenkintų lituanistų” pasisakymas. Manau, nurodyti, jog pasirašo ,,Lituanistų miestelis” reikėtų, bet reikėtų ir pavardžių.

  36. daliuka :

    Gal dar vertėtų pridėti tarpdalykinės integracijos problemą. Istorikai moko chronologiniu principu, bet istorijos ir gimtosios kalbos programų neįmanoma integruoti, nes einami skirtingi laikotarpiai

    Ta problema tikrai yra. Mes einame Renesansą, o jie dar tik eis, o turėtume eiti arba paraleliai, arba atvirkščiai- istorikai pirmiau, mes vėliau… Na, bet mes juk universalūs 😀 Iškart paruošime dviem egzaminam- istorijos ir gimtosios kalbos…

  37. Gal dar vertėtų pridėti tarpdalykinės integracijos problemą. Istorikai moko chronologiniu principu, bet istorijos ir gimtosios kalbos programų neįmanoma integruoti, nes einami skirtingi laikotarpiai

  38. Pritariu,kad reikia paredaguoti II pastraipą – pasakyti,kas ir kuo mus kaltina, galime užsiminti ir apie dvi konferencijas, kurios irgi suvoktos kaip konfrontacija; kažkodėl tik Anykščių konferencijos medžiaga skelbiama „Lituanistų avilyje”, taip rodant, kas iš tikrųjų lituanistus skirsto į „savus” ir „priešus”.

  39. Bet dar reikėtų įtraukti punktą apie tai, kad
    problemos kilusios ne tik dėl to, kad ŠMM ir UPC nevykdo savo pažadų – jau svarstant programas lituanistai beveik vienbalsiai teigė, kad taip neprofesionaliai, su dalyko ir logikos klaidomis, paruoštos programos neįgyvendinamos, nes jų tikslai kalba viena, o turinys – kita. Absoliutaus nulio kriterijus brandos egzamine, kai mokinys už visais atžvilgiais puikų rašinį gauna NULĮ, jei nesiremia vienu NURODYTU autoriumi, sugriauna visą egzamino prasmę, anuliuoja visus kitus vertinimo kriterijus ir egzaminą paverčia loterija „Ar skaitei NURODYTĄ autorių?” Tokiam egzaminui neįmanoma pasiruošti, neįmanoma sukurti vertinimo kriterijų, juo labiau – mokymo metodikos. Štai kodėl UPC ir ministerija dabar tyli. Kad toks egzaminas, vainikuojantis visą vidurinio ugdymo procesą (nes tik išlaikius egzaminą jis pabaigiamas), neugdo/netikrina/nematuoja nei savivertės, nei patriotizmo, nei tautinės tapatybės – kertinių, bet visiškai deklaratyvių programos dalykų, – savaime aišku. Tai ką tada jis tikrina? UPC specialistai teigia, kad tikrina, ar mokinys perskaitė visus programinius kūrinius, tačiau juk tokio tikslo programoje niekas neužrašė, vadinasi, tai neteisėta! Ir pataisyti šitų klaidų jau neįmanoma – tiek vidurinio ugdymo, tiek brandos egzaminų programos yra PATVIRTINTOS ministro įsakymu. Štai apie ką nutyli ministerija, kai kaltina lituanistus susipriešinimu ir nenoru dirbti kartu.

  40. Manau, kad reikalo esmė išdėstyta. Siūlau paredaguoti II pastraipą, nes žmogui, kuris nieko nenutuokia apie problemą, neaiškus kontekstas, kodėl lituanistai vis nerimsta.

  41. Gal pasirašyti Lituanistų bendruomenė „Lituanistų miestelis”?

  42. Pateikiu Jūsų teismui viešo laiško tekstą. Gal dar turite, ką pasiūlyti? Beje, kaip laišką pasirašyti?…

    „Lituanistų miestelio“ lankytojai – mokytojai lituanistai, taip pat jų bendraminčiai, reaguodami į gerb. D. Kuolio pasisakymą konferencijoje Anykščiuose bei raginimą jungtis, nusprendė išsakyti savo poziciją ir įžvalgas viešame laiške.
    Iš tikrųjų mes, mokytojai, niekada nesistengėme nuo ko nors atsiriboti ar ką nors išskirti – kaip tik palaikėme bendradarbiavimo ir savitarpio supratimo idėją. Deja, matyt, kažkas mus, lituanistus, išskaidė. Visada siekėme bendradarbiavimo – teikėme pasiūlymus atnaujintoms ir 2013 m. brandos egzamino programoms, deja, mūsų pasiūlymai buvo arba ignoruojami, arba pasitenkinta „valdišku“ atsakymu, dažniausiai parengtu tik tam, kad būtų formaliai atsakyta į mūsų klausimus. Deja, į tuos klausimus dar ir dabar neturime atsakymo, nors mokslo metai įsibėgėjo ir jau dirbame pagal atnaujintas programas bei mokinius ruošiame iki šiol dar mums patiems neaiškiam 2013 m. brandos egzaminui.
    2011 m. spalio mėnesį Klaipėdoje LKLMS organizavo mokslinę- praktinę lituanistų konferenciją, kurioje buvo aptarti patys opiausi šiuo metu lituanistams klausimai. Pritardami konferencijos rezoliucijai, kurios esmė – reikalavimas stabdyti naujojo egzamino įvedimą iki tol, kol mokiniai bent prieš dvejus metus, t.y. pradėdami vidurinio ugdymo programą, žinos apie egzamino reikalavimus, o mokytojai turės iš ko ir žinos, kaip tų naujovių mokyti, mes taip pat akcentuojame, kad bendrojo lavinimo mokyklos ne dėl lituanistų kaltės kol kas negali įgyvendinti nei vidurinio ugdymo, nei 2013 m. brandos egzamino programų, nes neturi tam reikiamų sąlygų ir žinių. Mokyklose nėra vadovėlių ir chrestomatijų. UPC svetainėje po rubrika Metodinė medžiaga skelbiamas tik vadovėlių sąrašas ir trumpa apžvalga, iš kurios matyti, kad, norėdamas išdėstyti visą programos medžiagą, mokytojas privalo turėti ne vieną vadovėlių komplektą. Mokyklose tokių galimybių nėra – kai kurie rekomenduojami vadovėliai tokie seni, kad jau nurašyti ir sunaikinti.. Mokslo metų pradžioje pasirodęs Baltų lankų atnaujintas vadovėlis 11 klasei (kol kas tik I dalis) ir chrestomatija kainuoja per šimtą litų. Mokinio krepšelyje nėra tiek lėšų visiems vadovėliams, ne tik lietuvių kalbos ir literatūros, todėl mokyklos negali įsigyti šių knygų. Kalbos vadovėlio pagal naująją Vidurinio ugdymo programą apskritai nėra – ar tai normali situacija?! Mokytojui, galbūt vieninteliam turinčiam vadovėlius, surinkti medžiagą iš visų šaltinių ir paruošti ją mokiniams nėra nei finansinių, nei fizinių galimybių – lituanistui užmokama tik už 10 min. pamokai pasiruošti!
    Gal tiek laiko ir pakaktų, jei UPC ir ŠMM būtų tesėję savo gausius pažadus lituanistams – sakyta, kad bus pasiūlyta įvairiausių planų, medžiaga sukelta į internetą, vyks daugybė seminarų, bus konsultantai, mokyklos gaus vadovėlius, chrestomatijas ir kitas reikalingas knygas, „Lituanistų avilys“ teiks mokytojams visokeriopą metodinę pagalbą, pamokų aprašai ar net vaizdo medžiaga bus internete – taip, kaip yra visose civilizuotose Europos valstybėse… Deja, realybėje matome visai ką kita – mokytojams iki šiol nepasiūlyta reali metodinė pagalba: UPC specialistai neturi kompetencijos atsakyti į dalykinius ir metodinius klausimus, nepajėgūs spręsti problemų, kurias patys ir prikūrė, todėl pagalba tik imituojama. „Lituanistų avilys“ iki šiol „atnaujinamas“, jame nėra nė vieno žadėto dalykinio skyriaus. UPC tinklalapyje iki šiolei nepateiktas (vieninteliams lituanistams!) ilgalaikis planas, skirtas gimtakalbėms mokykloms (nes neįmanoma sudėti nerealias programos apimtis, kurias didina nenumatytas „kartojimas” – antikos, viduramžių, tautosakos, mitologijos ir pan., į 5 val. per savaitę). Nei UPC, nei programos rengėjai nepasiūlo, kaip senosios literatūros (o gal istorijos?) medžiagą padaryti patrauklią paaugliui – nuo mokytojų atsitverta tylos ir ignoracijos siena.. Nėra net vertinimo normų, pritaikytų ugdymo procesui, šiuo metu jos dar tik kuriamos, o mokslo metai eina!

    Įtampą ir nesusikalbėjimą didina visai neaiški, nekonkreti, net nelogiška 2013 metų egzamino programa. MELUOJAMA, kad lituanistai priešinasi tam tikrų tekstų įvedimui į programą. Iš tikrųjų lituanistai priešinasi pseudomokslinėms teorijoms apie kažkokius naujus pasaulyje negirdėtus rašomų tekstų žanrus, jie priešinasi reikalavimams kitaip nei JK ar JAV suprasti mokslinius terminus samprotavimas, argumentavimas, aiškinimas, kontekstas, interpretacija (daugumos šių „terminų“ apskritai nėra Terminų žodyne arba jų prasmė visai kita, nei reikalaujama aiškinti pagal naująsias programas). Lituanistai atsisako paklusti reikalavimams visus rašytojus traukti ant kažkokio vieno suvokimo kurpaliaus. Lituanistai reikalauja, kad tie, kas sukūrė nemokslinę ir net logikai prieštaraujančią programą dabar prisiimtų atsakomybę ir bent jau paaiškintų, ką koks terminas tame chaose reiškia.
    Programoje nėra aprašytų gebėjimų, lemsiančių egzamino išlaikymą (pavyzdžiui, rašinio rašymas remiantis NURODYTU autoriumi, beje, tokio gebėjimo apskritai nėra mūsų pedagogikoje) – ir tai ne bendrosios programos susiaurinimas, kaip vėl bandoma meluoti, bet jos išplėtimas! Egzamine palikta viena rašymo užduotis, bet iki šiol nėra abiejų naujųjų „žanrų“ apibrėžimų, atsisakoma pateikti pačių „žanrų“ pavyzdžių, nėra jokios jų mokymo metodikos, jokios medžiagos vadovėliuose. UPC specialistų patikinimai, kad be bandomojo egzamino rašinio pavyzdžių būti negali, tiktų nebent anekdotų skyreliui. Oficialūs UPC paaiškinimai, seminarų medžiaga, NEC atsakymai į „Lituanistų miestelio“ pateiktus klausimus prieštarauja literatūros pedagogikos tiesoms! UPC pateiktos rašinių pavyzdžių formuluotės yra netinkamos, savo esme prieštaraujančios iškeltiems VU programų tikslams, jos neskatina savarankiško mąstymo, aktyvios mokinio pozicijos, gebėjimo spręsti problemas, atvirkščiai – jos skatina imituoti moksliškumą – kalbėti apie visos literatūros kokią nors temą remiantis vos dviem lietuvių autoriais! Dėl labai neaiškių tikslų buvo atsisakyta naujojo literatūros vadovėlio ir chrestomatijų ekspertavimo, tad šitokios netinkamos rašinių formuluotės pateiktos ir mokinio knygose. Chrestomatijos, kurios kažkodėl pristatomos kaip galinčios pakeisti vadovėlius, parašytos neturint jokio supratimo apie šiuolaikines metodikas, pateikti klausimai neturi sistemos, atsainiai elgiamasi net su Kalbos komisijos reikalavimais, tad mokytojui tokios knygos – ne pagalbininkas, o tik dar vienas darbo „Pasidaryk pats“ baras (mes paskaičiavome – jeigu mokinys turėtų ir dirbtų iš naujųjų vadovėlių ir chrestomatijų, vienai pamokai pasiruošti jis turėtų išmokti ne mažiau kaip 15 puslapių įvairios medžiagos, neskaičiuojant pačių tekstų – romanų, apysakų, neskaičiuojant rašto darbų ir tekstų atmintinai, o tai tiesiog nerealu). Atskirų Vilniaus mokytojų seminaruose, vykstančiuose po UPC projektų vėliava, laisvai interpretuojami programos reikalavimai, klaidinami mokytojai pateikiant Vidurinio ugdymo programos neatitinkančių rašinių pavyzdžius (pvz., licėjaus bakalaureato klasių ). Absoliučiai neaiškus ir kriterinis rašinio vertinimas, nes svarstant programą buvo kalbama tik apie norminį vertinimą. UPC žada šių metų spalio – lapkričio mėnesį išbandyti, o gruodį paskelbti rašinių vertinimo normas. 2012 m. pavasarį planuojamas bandomasis egzaminas, o iki lapkričio 15 d. NEC paskelbs egzamino kriterinio vertinimo normas. Vadinasi, viskas paaiškės iki brandos egzamino likus 6-7 mėnesiams??? O ką veikti iki tol?
    Tokioje situacijoje ŠMM ir UPC bando nuo visuomenės slėpti tikrąsias konflikto su lituanistais priežastis, nes puikiai supranta, jog lituanistai visiškai teisūs reikalaudami atidėti naujojo egzamino vykdymą bent iki 2015 m.! Privalu laikytis įstatymų – BE reikalavimai tiek mokytojui, tiek mokiniui turi būti žinomi prieš dvejus metus, aukštosios mokyklos pagal tai prieš dvejus metus privalo pateikti stojimo tvarkos taisykles.
    O kol kas lituanistų situacija yra unikali… „Tiesiog dirbkite“, – lakoniškai atsakė į lituanistų klausimus viceministras V.Bacys. Skamba kaip pasityčiojimas, ar ne?
    Mes nenorime su niekuo kariauti, tačiau kviečiame mokslininkus ir visus neabejingus lituanistikai žmones vienytis kovai prieš pseudomokslinės diktatūros įsigalėjimą, prieš melą ir patyčias iš Mokytojo. „Tiesiog dirbti“ šiuolaikinėje mokykloje neįmanoma. Mes norime ir privalome gerai dirbti!

  46. O gal kaip tik surašyti visų, kurie tam pritaria, vardus, pavardes, darbovietes? Gal tada pamatytų, kad tai aktualu didžiajai daugumai. 😉

Komentarai Išjungti.