Svetainė, skirta lietuvių kalbos mokytojams
Įvairių rašto darbų- samprotavimų, rašinių- pavyzdžiai bei tų darbų aptarimai.
Pagal naujas vertinimo normas įvertintas rašinys (iš seminaro):
Moterų paveikslai J. Biliūno apysakoje „Liūdna pasaka” ir J. Tumo- Vaižganto apysakoje „Dėdės ir dėdienės” Skaityti daugiauKolegė Dalia P. dalijasi kolegės atsiųstu rašiniu: Ar vis dar aktualu keisti pasaulį
Ar vis dar aktualu keisti pasaulį? Skaityti daugiauKolegė, nepanorusi skelbti savo pavardės, dalijasi medžiaga iš seminaro Klaipėdoje: Labas vakaras. Teko būti tame pačiame seminare Klaipėdoje, kurio medžiagą apie „Radviliadą” perteikė gerb. N. Bartašiūnienė. Dar buvo kalbama apie …
Šiek tiek medžiagos iš seminaro Klaipėdoje ( apie ,,Radviliadą”, literatūrinį rašinį ir samprotavimą) Skaityti daugiauBalys Sruoga- žymus XX a. pradžios poetas simbolistas. Tai ryškaus įvairiapusio talento ir plačių užmojų menininkas, naujų kelių literatūroje ieškotojas, gaivališka ir gili asmenybė. Svarbią vietą jo kūryboje užima eilėraščiai, …
Balio Sruogos eilėraščio ,,Vidunaktinė“ interpretacija Skaityti daugiauTai rašinys, paimtas iš „Dialogo” komentarų. Komentare nurodyta, kad tai, gerb. Z. Nauckūnaitės nuomone, pavyzdinis literatūrinis rašinys. Moterų paveikslai
Moterų paveikslai (pagal Jono Biliūno apysaką „Liūdna pasaka” ir Juozo Tumo-Vaižganto apysaką „Dėdės ir dėdienės”) Skaityti daugiauTai rašinys, paimtas iš „Dialogo” komentarų. Komentare nurodyta, kad tai, gerb. Z. Nauckūnaitės nuomone, pavyzdinis samprotavimo rašinys. Rašinys: Ar saikingumas trukdo džiaugtis gyvenimu (1)
Ar saikingumas trukdo džiaugtis gyvenimu? Skaityti daugiauKolegė Vilma Mosteikienė siunčia, kaip ji rašo, gero rašinio pavyzdį (vertino p. Nauckūnaitė): Zmogus_be_kulturos_ir_meno_yra_niekas
Žmogus be meno ir kultūros yra niekas Skaityti daugiauKolegė Rima Krikščiūnienė dalijasi gerąja patirtimi: A. Marceno eil.nagrinejimas
Aido Marčėno eilėr. „Pirmosios šalnos naktis” interpretacija Skaityti daugiauKaskart, iškilmingomis progomis išgirdus Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“, krūtinėje suspurda širdis. Mano tėvynė, mano žemė, mano kraštas, mano Lietuva! O čia – jos balsas. Mano bočių balsas. Išdidus, nepalūžęs, iškentęs …
Kuo tautos praeitis svarbi dabarčiai? Skaityti daugiauNiūrus, mažas, senienomis kvepiantis kambarys, prikimštas antikvarinių daiktų, kuriuos gana brangiai įsiūlytum eilinei pagyvenusiai Paryžiaus damai eiliniame to miesto turgelyje pigiame rajone, ar tiesiog šviesi, erdvi, bet kukli palėpė, pro …
Svarbiausia – ne paveldėta, bet išugdyta mūsų pusė Skaityti daugiauGražiai pasakome apie savo kalbą: ji ir gimtoji, ji ir motinos, ji ir tėviškės kalba. Didžiai ją išgyrė svetimkalbiai: kad sena, kad graži, kad negirdėta, o dar didžiau gyrė mūsų …
Kalbos mokomės visą gyvenimą Skaityti daugiauVisų amžių literatūroje viena dažniausių nagrinėjamų temų – santykiai tarp tėvų ir vaikų. Ją galime aptikti įvairių šalių, laikotarpių ar net skirtingas literatūrines kryptis atstovaujančių rašytojų kūriniuose. Tai viena tų …
Dukters ir motinos ryšys Šatrijos Raganos apysakoje “Sename dvare” Skaityti daugiau