Mano pasirinkta tema yra iš kultūros. Aptarsiu, kurie Lietuvos kultūros objektai
nusipelnė UNESCO globos ir kuo jie reikšmingi pasaulio kultūrai.
Pirmiausiai, pradėsiu nuo pačios sąvokos. UNESCO – tai Jungtinių Tautų
švietimo, mokslo ir kultūros organizacija, įkurta Jungtinėse Tautose 1945 metais, siekiant
skatinti bendradarbiavimą tarp skirtingų tautų švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijų
srityse. UNESCO atlieka penkias funkcijas, tarp kurių viena yra paveldo išsaugojimas
ateities kartoms. Konvencijoje kultūros paveldas pagal konkrečius kriterijus suskirstytas į
tris kategorijas: paminklus, statinių grupes ir vietas.
Lietuvoje per tūkstantį gyvavimo metų susiformavo gilios kultūrinės tradicijos ir
buvo sukurta daugybė vertingų kultūros objektų. Kadangi UNESCO misija – palaikyti
pasaulio paveldo sąrašą, į šį sąrašą įtraukti ir šeši Lietuvos objektai: Kernavės
archeologinė vietovė, Kuršių Nerija, Vilniaus senamiestis, Lietuvos kryždirbystė ir kryžių
simbolika, Struvės dienovidinio lanko geodeziniai punktai, Dainų švenčių tradicija ir
simbolizmas Lietuvoje. (Lietuva į UNESCO įstojo 1991 m. spalio 7 dieną.)
Taigi pradėdamas nuo pradžių norėčiau pristatyti Vilniaus senamiestį.
Kuo jis reikšmingas pasaulio kultūrai? Mano nuomone, labai svarbu, jog Vilniaus
senamiestis yra vienas iš didžiausių (360 ha) ir įspūdingiausių ne tik vidurio, bet ir rytų
Europoje, jau XIII – XVIII amžiuje jis atliko įtakingą bei svarbų vaidenį, nes tuo metu
Vilnius buvo politiškai aktyvus ir turėjo didelės architektūrinės bei kultūrinės reikšmės
visai Rytų Europai. Vilniaus senamiestis yra išlaikęs unikalią viduramžių architektūrą,
mieste gausu gotikos, baroko, renesanso ir klasicizmo laikotarpio statinių. Svarbu
paminėti, jog nuo Gedimino laiško parašymo, Vilnius įgijo daugiakultūrio, pilietiško bei
tolerantiško įvairių kultūrų ir religijų žmonėms miesto vardą. Tai įrodo iki šiol išlikę
gatvių pavadinimai (žydų, totorių, vokiečių,rusų). Negalime pamiršti, jog pačioje sostinės
širdyje stovi ir Gedimino pilis, su savo istorija, Katedra, kurios požemiuose slypi ne tik
daugybė paslapčių, bet ir palaidoti valdovai. Reikšmingumą įrodo ir tai, jog Vilnius
įtrauktas į gražiausių pasaulio miestų dvidešimtuką.
Šiandien pasauliniame kontekste Vilniaus senamiestis – tai ne tik konkrečios civilizacijos
palikimas, bet ir išskirtinės kultūrinės gyvensenos tradicijos liudininkas.
Dar vienas UNESCO saugomas objektas, apie kurį norėčiau jums papasakoti yra
Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika.
Kryždirbystė yra unikali lietuvių liaudies meno šaka į UNESCO paveldo šedevrų sąrašą
įrašyta 2001m.
Kryžiai Lietuvoje buvo atkakliai statomi visais Lietuvos istorijos periodais ir tai buvo
viena iš tautinės tapatybės išraiškos formų .
Ypač daug kryžių buvo prie Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkijos regionų. Vieni kryžiai
būdavo liekni, grakštūs, juos puošiantys drožiniai atrodydavo kaip medžio nėriniai; kiti –
storo kamieno, panašūs į skulptūras.
Kryžių kalnas prie Šiaulių, kuriame nuo XIX a. su pertraukomis statomi kryžiai yra
vienintelė tokia istorinė vietovė pasaulyje. Dabartiniu metu joje priskaičiuojama per 20
000 kryžių Jame stovi ir popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje metu
pastatytas kryžius.